Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ užbaigs Audriui Kemežiui skirtą retrospektyva

Vienos ryškiausių dokumentinio kino režisierių Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ užbaigs operatoriaus Audriaus Kemežio atminimui skirtą retrospektyvą Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube.

Pernai mirusio A. Kemežio filmuotiems filmams, prisiminimams apie operatorių skirtuose vakaruose nestigo lietuviško kino gerbėjų. Filmus pristatė, prisiminimais apie ypatingą operatoriaus bendraautorystę, kūrybinius ir techninius sprendimus su žiūrovais dalijosi režisieriai Giedrė Beinoriūtė, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Kristijonas Vildžiūnas, prodiuserė Uljana Kim.

A. Kemežys po mirties apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už „talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį“. Per du kūrybos dešimtmečius A. Kemežys nufilmavo virš 50 filmų, prizų kolekcijoje – „Sidabrinės gervės“, Kinematografininkų sąjungos apdovanojimai, Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimas „Ąžuolas“, tarptautiniai įvertinimai. Keli operatoriaus nufilmuoti filmai dar laukia premjerų.

Paklausiausius retrospektyvos filmus, į kuriuos žiūrovų nebesutalpino Kinematografininkų sąjungos kino salė, organizatoriai parodys balandžio mėnesį Kino klubo renginiuose.

Šį ketvirtadienį, kovo 7 d. po filmo „Meistras ir Tatjana“ peržiūros su žiūrovais susitiks režisierė G. Žickytė. Kemežys už šį darbą buvo įvertintas Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizu ir nacionaliniu „Sidabrinės gervės“ prizu geriausiam operatoriui.

„Meistras ir Tatjana“ yra pasakojimas apie maištingo kūrėjo fotografo Vito Luckaus aistringos meilės istoriją ir tragedija pasibaigusį gyvenimą.

Tbilisio milicija jį girdė vynu, Odesos vagys važiuodavo jo aplankyti tiesiog šiaip sau. Iš Baškirijos gilumos jam siuntė medaus, armėnų Bažnyčios katalikosas vaišino pietumis. Namuose jis laikė gyvą liūtą. Vieni jį laikė bepročiu, kiti – genijumi. Jis pirmasis sulaužė uždarą romantinę lietuviškos fotografijos tradiciją ir su fotoaparatu išmaišė visą Sovietų Sąjungą. Daug dirbo ir daug gėrė. Vilniuje gyveno su gražuole žmona Tatjana, jie tapo viena ryškiausių 7-ojo dešimtmečio porų. Ne mažiau ryškūs buvo ir jų namai – visada pilni vyno, pokalbių iki aušros, svečių iš tolimiausių Sovietų Sąjungos kampelių. „Vitą Luckų pasiglemžė aistra tiesai ir fotografijai“, – sako filmo autoriai. 

Filme apie Luckų pasakoja Tatjana Luckienė Aldag, Valerijus Arutiunovas, Svetlana Arutiunova, Antanas Sutkus, Borisas Michailovas, Modris Tenisonas, Ričardas Niuniava, Semionas Finkelšteinas, Viktoras Maruščenka. 

Be apdovanojimo A. Kemežiui, filmas nacionaliniuose „Sidabrinės gervės” apdovanojimuose pelnė dar tris apdovanojimus: už metų geriausią montažą apdovanoti Danielius Kokanauskis, Dominykas Kilčiauskas ir Giedrė Žickytė. Ji pripažinta metų geriausia režisiere, o filmas – metų geriausiu ilgametražiu dokumentiniu filmu.

Kinematografininkų sąjungos vadovai: pirmininkas Arūnas Matelis ir direktorė Ieva Norvilienė, pasitarę su gildijų Patikėtinių tarybos nariais, įsteigė specialų A. Kemežio vardu pavadintą apdovanojimą inovatyviausiai dirbančiam operatoriui. Jis bus teikiamas kartu su Kinematografininkų sąjungos premija metų pabaigoje.

Kino klubo renginiai yra atviri ir nemokami, jie vyksta kiekvieną ketvirtadienį, 18 val. Kinematografininkų sąjungoje, adresu: Vasario 16-osios g. 8; durų kodas: 25.