7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Marlene Dietrich šuolis į Holivudą – „Marokas“

Pagal „Skalvijos“ inf.
Nr. 9 (1288), 2019-03-01
Kinas Anonsai
Marlene Dietrich filme „Marokas“
Marlene Dietrich filme „Marokas“

Prie ankstyvosios kino klasikos „Skalvijos“ kino centre tradiciškai sugrįžtama rudenį, festivalyje „Pirmoji banga“. Kovą prisiminti laikus, kai į kino juostą įrašytas garsas filmuose tik atsirado, žiūrovai bus kviečiami į kino klasikos vakarų seansus. Juose bus rodomas Josefo von Sternbergo (1894–1969) filmas „Marokas“ („Morocco“, 1930), kuris aktorei Marlene Dietrich suteikė pasaulinės kino žvaigždės statusą.

 

Vokiečių aktorei Dietrich 4-asis dešimtmetis buvo lemtingas: 1930-aisiais pasirodė ją išgarsinęs filmas „Žydrasis angelas“. Į Berlyną pirmojo garsinio filmo kurti iš Holivudo pakviestas Josefas von Sternbergas, pastebėjęs jaunos žemu balsu dainuojančios aktorės talentą, skyrė jai pagrindinį kabareto dainininkės vaidmenį. Iškart po „Žydrojo angelo“ triumfo režisierius ir aktorė išvyko į Holivudą. Pirmas čia sukurtas jų bendras filmas ir buvo „Marokas“. Vaidmuo šiame filme pelnė aktorei „Oskaro“ nominaciją ir davė pradžią beveik penkiasdešimt metų trukusiai jos karjerai Holivude. Visą gyvenimą von Sternbergas buvo vadinamas Dietrich Pigmalionu – jis ją pavertė žvaigžde. Po daugelio metų režisierius yra prisipažinęs: „Nesakykite, kad Marlene užpildo mano kūrinį, kad jame karaliauja, jį valdo ir suteikia jam gyvybės... Marlene mano filmuose nėra Marlene. Marlene – tai aš, ir ji tai žino geriau už kitus.“

 

Dietrich sėkme taip pat rūpinosi kino studija „Paramount Pictures“. Iš Vokietijos atvykusi Dietrich turėjo konkuruoti su tuomete „Metro-Goldwyn-Mayer“ studijos žvaigžde švede Greta Garbo. Todėl neatsitiktinai ir „Maroką“ lydėjo reklaminė frazė: „Moteris, kurią nori pamatyti visos kitos moterys“.

 

Dietrich herojė dainininkė Emi Žoli atvyksta į Maroką pasirašiusi kontraktą su vietos kabareto „Lo Tinto“ savininku. Galima spėti, kad jos karjera nesiklosto sėkmingai. Kabarete dainininkės pasirodymu susižavi jaunas Svetimšalių legiono kareivis Tomas Braunas. Emi Žoli myli jaunuolį, bet jai peršasi turtuolis. Iš pradžių dainininkė pasirenka jį, tačiau vėliau Emi Žoli supras, kad negali gyventi be Tomo. Filmas baigiasi scena, kai nusiavusi basutes ir sviedusi jas į smėlį Emi Žoli leidžiasi vytis tolstančio legionierių pulko. 

 

Ši scena (beje, kaip ir visas filmas) tapo ne vieno feministinės kino teorijos ir kritikos straipsnio objektu. „Autorių kolektyvo“ pasirašyta filmo analizė, pasirodžiusi 1970 m. žurnale „Cahiers du cinema“, dabar jau laikoma vienu ryškiausių tekstų apie socialines kino funkcijas. Šis straipsnis baigiasi teze, kad pagrindinis filmo akcentas – „meilės troškimas, tai yra erotinis ryšys, neturintis kainos, apie kurį daktaras Lacanas mus moko, kad tokia meilė yra ne kas kita, kaip dovanojimas kažko, kas neegzistuoja“.

 

Filmo pasirodymo metais bene skandalingiausia filmo scena buvo pirmasis Dietrich vaidinamos dainininkės pasirodymas kabarete. Ji vilki vyrišką fraką, o vėliau pabučiuoja salėje sėdinčią merginą. Ši scena tapo ir aktorės, ir filmo vizitine kortele ir pirmąja, kurioje rodomas dviejų moterų bučinys. Seksualios kabareto dainininkės – kerinčios moters, turinčios vyriškų bruožų, įvaizdį vėliau mėgdžiojo daugelis Holivudo žvaigždžių. Dietrich partneriu filme tapo populiarusis Gary Cooperis, jau tuomet moterų numylėtinis, vėliau sukūręs svarbius vaidmenis Alfredo Hitchcocko filmuose. Turtuolį suvaidino Adolphe’as Menjou, kine debiutavęs dar 1914 metais. Po Antrojo pasaulinio karo jis tapo vienu aktyviausių komunistų Holivude gaudytojų.

 

Filmo scenarijaus pagrindu tapo Jules’io Furthmano romanas „Emi Žoli“ („Amy Jolly“), herojės vardu buvo planuojama pavadinti ir filmą. Jo veiksmas nukelia į Šiaurės Afriką, tačiau egzotiški „Maroko“ kraštovaizdžiai atkurti studijoje.

 

Pasak kino istoriko Charleso Silverio, von Sternbergas buvo pirmasis režisierius, kuris visiškai įvaldė garsą kine, atkurdamas vėlyvojo nebyliojo kino skaidrumą ir grožį. Viena tai lėmusių priežasčių – kaip jis suvokė tylos svarbą kine. „Maroke“ gausu ilgų kadrų, kurių pagrindas – vien tik pribloškiantys vaizdai, papildyti muzika ir foniniais garso elementais.

 

„Marokas“ bus rodomas „Skalvijos“ kino centro rengiamuose kino klasikos vakaruose kovo 3 d. (pristatys Neringa Kažukauskaitė), 10 d. (pristatys Izolda Keidošiūtė), 17 d. (pristatys Dmitrijus Gluščevskis).

Marlene Dietrich filme „Marokas“
Marlene Dietrich filme „Marokas“
Garis Cooperis filme „Marokas“
Garis Cooperis filme „Marokas“