Lietuvos kinematografininkų sąjunga keliauja į gatvę

2017 m. gruodžio 28 d. baigėsi Lietuvos kinematografininkų sąjungos sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe dėl mūsų patalpų. 2018 m. pradžioje mes kreipėmės į savivaldybę, norėdami pratęsti panaudos sutartį. Kelis kartus buvome kviečiami į savivaldybę kalbėtis šiuo klausimu. Tikėjomės, kad Vilniaus miesto savivaldybė ras galimybę pratęsti panaudos sutartį dėl patalpų. Gegužės mėnesį gavome laišką, kad savivaldybė nori imti nuomos mokestį. Deja, Sąjungos biudžetas yra numatomas metų pradžioje ir mes neturime finansinių išteklių sumokėti nuomą. Prašėme savivaldybės, kad savivaldybė atidėtų mokestį iki 2019 m. sausio mėn. 2018 m. liepos 31 d. Lietuvos kinematografininkų sąjunga gavo laišką iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuriame Sąjungai liepiama atlaisvinti patalpas iki 2018 m. spalio 31 d. Sąjunga negali išsikelti iš patalpų iki nurodyto savivaldybės termino, nes yra gavusi finansavimą kultūriniams renginiams vykdyti š. m. rudenį (Portugalijos ir Gruzijos kino dienos, LKS apdovanojimai). Pagal sutartį mes esame įsipareigoję Lietuvos kultūros tarybai ir ministerijai šiuos renginius įgyvendinti, todėl palikti šių patalpų negalime.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga kasmet vykdo kūrybinės veiklos programą, susijusią su Lietuvos kino menininkų kūrybos sklaida ir visų žanrų lietuviško kino populiarinimu Lietuvoje ir visų pirma sostinėje. Šiuo tikslu 2005 metais buvo įsteigtas Kino klubas – visiems atvira kamerinė 56 vietų kino salė, kurioje jau 12 metų nuolat rodomi įvairių žanrų lietuviški ir užsienio šalių kino filmai (surengta jau daugiau nei 1200 kino peržiūrų ir tai Vilniuje bene vienintelė kino salė, kurioje visi be išimties filmai rodomi nemokamai), rengiami susitikimai su kino kūrėjais, vyksta jubiliejiniai kino vakarai, Lietuvos kino kūrėjų retrospektyvos, užsienio šalių kino dienos, teminiai, edukaciniai filmų peržiūrų ciklai, darbinės Sąjungos narių filmų peržiūros.

Kino klubo peržiūrose kas mėnesį apsilanko apie 200–300 žiūrovų ir šis ratas nuolat plečiasi. Įvairaus amžiaus sostinės gyventojai, ypač studentai ir senjorai, pamėgo šią nestandartinę kino erdvę ir jaukius kino vakarus dar ir dėl to, kad čia kino seansai yra atviri visiems ir nemokami.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga visuomet buvo sąjūdžio priekyje, ji buvo pirmoji menininkų organizacija, atsiskyrusi nuo Sovietų Sąjungos respublikų kinematografininkų sąjungų tinklo. Sąjunga visuomet turėjo savo patalpas (prie Katedros), tačiau Vilniaus merui ir Vyriausybei paprašius, jas užleido arkivyskupijai, už tai gaudama daug mažesnes patalpas Lietuvos kino studijoje, įsikūrusioje Birutės gatvėje, Žvėryne. Kuomet Lietuvos kino studija buvo privatizuota, premjeras A.M. Brazauskas ir Vilniaus meras Sąjungai kaip kompromisą pasiūlė perduoti patalpas Vasario 16-osios g. ir pagal panaudos sutartį leido nemokamai jomis naudotis, tačiau tai jau nebuvo Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuosavybė. Tokiu būdu Sąjunga, visuomet atsižvelgusi į miesto ir valstybės interesus, liko be savų patalpų.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga negali egzistuoti be patalpų, todėl jeigu Vasario 16 g. 8 patalpos yra reikalingos savivaldybei, galime svarstyti išsikėlimą į kitas siūlomas patalpas nuo 2019 m. Lietuvos kinematografininkų sąjunga atstovauja 246 meno kūrėjus, bendadarbiauja su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kino centru, organizacijomis AVAKA, AGATA, LATGA, yra meno kūrėjų asociacijos narė. Taip pat Sąjunga priklauso tarptautinėms organizacijoms. Sutikti su tokiu Nekilnojamo turto skyriaus reikalavimu reikštų sutikti su dar vienu kino  traukos centro ir kūrėjų bendruomenės namų  panaikinimu Viniuje, o tam neturime teisės nei kaip vilniečiai, nei kaip piliečiai jaučiantys pareigą prieš Vilniaus miestą ir Lietuvos kultūrą.Vykstantys pakeitimai yra aktualūs ne tik kinematografininkų sąjungai, bet ir visoms susijusioms organizacijoms, o taip pat Vilniaus miesto gyventojams bei svečiams, todėl  pranešame jums apie susidariusią situaciją.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Patikėtinių taryba