Kauno kino festivalyje – Kanados kino klasika, dokumentika ir avangardo eksperimentai

Tarptautinis Kauno kino festivalis kino mėgėjams siūlo neeilinę pažintį su Kanados kinu. Specialiai festivaliui paruoštoje programoje bus rodomi tiek klasikiniai, tiek nauji, tarptautiniuose kino festivaliuose pripažinti filmai. Programos pažiba – Lokarno bei Toronto kino festivaliuose sužibėjęs filmas „88:88“ (2015), kurio pristatyti atvyks j režisierius Isiah Medina.

Kanados avangardinio kino ateitimi tvadinamo  režisieriaus Isiah Medinos filmas „88:88“ – tai laiko ir kino santykių kontempliacija, jautriomis spalvomis nušviečianti Vinipege gyvenančių žmonių kasdienybę. Tai – pora savo miegamajame, draugų būrys krepšinio aikštelėje, žmonės, gyvenantys skurde, tačiau besidalinantys istorijomis, juokaujantys, ir, svarbiausia, gyvenantys. Jų ateitis – tarsi pakibusi laike. 88:88 – tai laikrodyje pasirodantys skaičiai dingus elektrai, vis primenantys apie nesumokėtas sąskaitas. Šioms istorijoms papasakoti režisierius naudoja įvairiausias medijas –  nuo „iPhone“ telefonu filmuotos medžiagos iki 16 mm kino juostos.

Laiko ir atminties temaą plėtoja ir režisierius Mike’as Hoolboomas, dažnai vadinamas svarbiausiu Kanados avangardo menininku. Hoolboomo filmas „Įvykių ataskaitos“ – netradicinis meilės laiškas Torontui. Filmo pagrindas – nematomo pasakotojo siekis atgauti atmintį po dviračio avarijos naudojant vienos minutės trukmės filmus Toronto gatvėse. Šios įžangos dėka Hoolboomas savo gimtąjį miestą ir jo bendruomenes pamato naujai, humoristiškai nagrinėdamas kaimynų įpročius ir nepažįstamų praeivių trajektorijas, pasakotojo balsui svarstant lyties, gamtos ir literatūrinės kultūros pabaigos idėjas.

Kauno kino festivalis kviečia susipažinti su viena populiariausių pastarųjų metų Kanados dokumentininkių – režisiere Alethea Arnaquq-Baril ir jos filmu „Inuitų pyktis“ (2016), pažvelgusiu į itin kontroversišką temą – ruonių medžioklę ir jos draudimų poveikį inuitams Kanadoje. Šis filmas – bandymas sukurti dialogą tarp protestų prieš medžioklę ir žmonių, kuriems ši veikla yra vienintelis būdas išgyventi itin atšiauriomis sąlygomis.

Kanados dokumentinis kinas neįsivaizduojamas be legendinės režisierės Alanis Obomsawin, sukūrusios apie 50 filmų, rodytų visame pasaulyje. Režisierės filmas „Incidentas Restiguše“ (1984) tęsia politinio santykio tarp žmogaus ir gamtos temą, nagrinėdamas 1981 metų konfliktą tarp Kvebeko policijos ir čiabuvių: Kvebeko vyriausybei nutarus žvejybą riboti, žmonės ėmė pykti, nes lašišų žvejyba – šimtmečius trunkantis tradicinis šios tautos užsiėmimas, būtinas jos išgyvenimui. „Incidentas Restiguše“ – tai bandymas objektyviai pažvelgti į konfliktą, nagrinėjantis išlikusius dokumentus, naujienų reportažus, nuotraukas bei interviu su įvykių dalyviais.

Viename didžiausių dokumentinių kino festivalių „HotDocs“ apdovanotas filmas „Aminos profilis“ (2015) pateiks įspūdingą trilerio, meilės istorijos ir detektyvo mišinį Arabų pavasario kontekste. Kanadietė Sandra Bagaria 2011 metais aptikusi Aminos Arraf tinklaraštį „Lesbietė mergina Damaske“, susižavėjo kerinčia šių tekstų autore. Tačiau Amina suviliojo ne tik Sandrą, bet ir visą Vakarų žiniasklaidą, ištroškusią netradicinio požiūrio į Arabų pavasarį. Tačiau jų virtualios meilės istorija greitai pakvimpa detektyvu, Sandrai kylat vis daugiau klausimų. Į šią painiavą įsivelia JAV slaptosios tarnybos, didieji žurnalistikos portalai ir nesuskaičiuojamas būrys Sirijos revoliucijos rėmėjų.

Šiuolaikinei Kanados kino klasikai atstovauja režisieriaus Denis Villeneuve’o ( „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“) debiutinis filmas „Rugpjūčio 32-oji“ (1998) . Šis filmas – šilumos kupina istorija apie dviejų žmonių ryšį, užsimezgusį itin netikėtomis aplinkybėmis. Trumpametražių filmų mėgėjams Kauno kino festivalis siūlo dvi programas: „Atminties architektūra“ bei „Atradimai“, rodysiančiose tiek komedijas, tiek melancholiškas, ilgesio kupinas istorijas.

Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“, Kanados vyriausybė.