Pabraidžius po įvairiaspalvę meno jūrą...

Per metus Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ įprastai aplankau du kartus – pavasarį, kai vyksta Vilniaus knygų mugė, ir rudenį, kai vyksta Vilniaus meno mugė. Spalio 3–5 dienomis „ArtVilnius ’25“ čia vyko jau 16-ąjį kartą. Meno kūriniai buvo eksponuojami visose „Litexpo“ salėse – ir 3-ioje, ir 4-oje, ir 5-oje. Atskiras paviljonas, per Knygų mugę tampantis Muzikos scena, buvo skirtas architektams ir dizaineriams.

Atidarymo ceremonijoje kalbėjusi mugės vadovė Diana Stomienė teigė, kad „ArtVilnius“ – ne tik meno šventė, bet ir vieta, kur susitinka idėjos, bendruomenės, o svarbiausia – vertybės. Čia menas susieja žmones, daug kalbama apie laisvę, kūrybą ir atsakomybę. Kultūra Lietuvoje šiandien išgyvena nelengvą, tačiau susitelkimo kupiną laiką – kultūros žmonių bendruomenė drąsiai kelia balsą prieš nesąžiningus sprendimus ir politikus, kurie mėgina menkinti kultūros vertę, nubraukti mūsų šalies kūrėjų pasiekimus, varžyti kūrybos laisvę. Tai, kad priešinamės, rodo, jog kultūra nėra tik pramoga ar dekoracija. Kultūra – mūsų visuomenės balsas ir sąžinė.

Kuo ypatinga ši meno mugė? Matyt, ne tik dalyvių – galerijų, meno centrų, muziejų, net mokyklų – gausa, bet ir išskirtiniu dėmesiu meno kolekcijų kaupimui. Kalbant apie meno kūrinių kolekcijas, didelio dėmesio sulaukė privatūs kolekcininkai, vyko diskusijos, skirtos atskiroms jų grupėms (moterims kolekcininkėms, verslininkams kolekcininkams).

Diskusijoje „Kilniausia privačios kolekcijos pabaiga“ su trimis kolekcininkais, atvėrusiais savo rinkinius visuomenei ir įkūrusiais muziejus, buvo kalbama apie meno kolekcijos įmuziejinimą (dalyvavo Vidmantas Martikonis, galerijos „Autoportretas“ įkūrėjas, Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius – Art Deco muziejaus įkūrėjai, Danguolė Butkienė, MO muziejaus bendraįkūrėja). Diskusiją moderavo Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirė.

Diskusijoje „Naujoji kolekcininkų banga: moterų jėga“ buvo kalbama apie tai, kad iki šiol kolekcionavimas paprastai laikytas vyrišku užsiėmimu, o pastarąjį dešimtmetį pastebima išsilavinusių ir skonį ne tik turinčių, bet ir jį diktuojančių moterų invazija į šią tradiciškai vyrišką sritį. Su aistringomis meno kolekcininkėmis buvo diskutuojama apie šiuos klausimus: kokie moterų motyvai šioje srityje? Ar yra specifiškai „moteriški“ prioritetai kolekcionuojant? Kokioms kolekcionavimo strategijoms pirmenybę teikia moterys? (Dalyvavo Violeta Jurgaitienė (AUM klinika), Daiva Lialytė („Integrity PR“), Žaneta Fomova („JCDecaux“)).

Trijose pagrindinėse centro salėse ir lauke – 12 tūkstančių kvadratinių metrų plote – buvo įsikūrę 80 meno galerijų ir institucijų, 300 menininkų iš 16 pasaulio šalių. O „ArtVilnius ’25“ programos rengėjai ir kuratoriai mugės lankytojams parengė plačią diskusijų ir edukacijų programą.

Beje, kadangi 2025-ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, nestigo ir akcentų, skirtų vieno žymiausių Lietuvos kūrėjų, dailininko, kompozitoriaus atminimui.

Kai kuriose ekspozicijose Čiurlionio atminimas buvo įamžintas kiek neįprastai, tarkime, Stasio Eidrigevičiaus muziejų („Stasys Museum“) reprezentavo Čiurlionio paveikslų interpretacijos, kuriose Eidrigevičius įkomponuoja savo paveikslų, tiksliau, savo portretų, detales. Tai tęstinė Eidrigevičiaus parodos „Hommage à Čiurlionis“ dalis (šiuo metu didžioji jos dalis eksponuojama Panevėžyje). Žaisminga, konceptualu...

Penktadienio vakarą „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre apdovanoti 16-osios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės geriausieji. Geriausio „ArtVilnius ’25“ menininko vardą už aktualų ir konceptualų meninį bei techninį sprendimą komisija skyrė Matui Dūdai, kurį mugėje pristatė Vilniaus dailės akademijos galerija „Akademija“. Menininkui įteikta „Crème de la Crème“ 3000 eurų premija. 

Paskelbtas ir geriausios „ArtVilnius ’25“ skulptūros / instaliacijos autorius. Komisija Roko Janušonio instaliaciją įvertino už paveikią keramikos, objekto ir skulptūros jungtį. Autoriui įteikta 2000 eurų vertės „Nescafe Dolce Gusto“ premija. Geriausio jaunojo mugės menininko premija, kurią tradiciškai skiria „ArtVilnius“ mecenatas advokatų kontora „Cobalt“, atiteko latvei Sabīnei Vernerei. Ji pasižymėjo stipria ir vientisa menine kalba. Menininkę pristatė galerija „Kogo“ iš Tartu. Vernerei įteiktas nominacijos pažymėjimas ir 2000 eurų piniginis prizas.

Atidarymo vakaro metu tradiciškai paskelbtos septynios geriausios „ArtVilnius ’25“ galerijos. Komisijos nariai įvertino ryškias jų programas ir puikiai parengtas, apgalvotas ekspozicijas. Komisijos pirmininkės dr. Jurgitos Ludavičienės teigimu, mugė kasmet pristato itin platų modernaus ir šiuolaikinio meno institucijų spektrą: „Šį kartą tarptautinė vertinimo komisija stengėsi atspindėti mugės galerijų įvairovę, pažymėdama skirtingą jų stilistiką, skirtingus profilius ir darbo modelius.“ Komisija geriausiomis mugės galerijomis pripažino Vilniaus dailės akademijos galeriją „5 malūnai“ bei „GODÒ“, „Drifts“, „Meno niša“ galerijas Vilniuje, taip pat „Māksla XO“ galeriją Rygoje bei galeriją Taline „Temnikova & Kasel“. Už geriausią „ArtVilnius ’25“ galerijos ekspoziciją apdovanota „The Rooster Gallery“.

Kas įsiminė man? Džiugu, kad, be jaunųjų konceptualistų, buvo pristatoma ir klasikų kūryba, pavyzdžiui, įspūdingi vyriausios kartos dailininkų atstovės Marijos Švažienės gobelenai. Taip pat itin įsiminė prancūzų Galerie Nivet-Carzon ekspozicija, kuri išsiskyrė įdomiu siurrealizmo ir art nouveau deriniu. Organinėmis formomis ir ekspresyviais ryškiais mėlynais tonais atmintyje pasiliko ir Davis gallery iš Danijos ekspozicija, ypač Hanne Nielsen Kjærsgaardo paveikslas „A strange garden“ („Keistas sodas“, 2024). Taip pat – jau nominuotos „The Rooster Gallery“ ekspozicija, kurioje buvo galima pamatyti menininkų grupės GIRIA paveikslus, ypač apsidžiaugiau gausia unikalios tapytojos Inos Budrytės paveikslų kolekcija, patraukiančia įtaigumu, originaliais motyvais (pvz., realūs ir fantastiški gyvūnai), primityvia stilistika.

Taigi ir šių metų „ArtVilnius ’25“ parodoje tikrai kiekvienas meno mylėtojas – ir profesionalus dailės kritikas, ir kuratorius, ir kūrėjas – turėjo kuo pasidžiaugti ir galėjo atrasti savo favoritų.