7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Sekant K. G. nuorodomis

Kęstučio Grigaliūno paroda „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“ Pamėnkalnio galerijoje

Rita Mikučionytė
Nr. 33 (1525), 2024-10-18
Dailė
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.

Jau esame įpratę, kad menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas kas keletą metų vis pratęsia savo edukacinį projektą „Žaidimų galerija“, kuriame svarbiausias yra lankytojų kūrybiškumas, o pristatomuose objektuose aktualizuojami Fluxus ir neopopmeno kūrybos principai. Man tai tarsi linksmoji jo meninių idėjų pusė, žinant, kad yra ir liūdnoji – didelės apimties istorinės atminties archyviniai projektai, skirti Lietuvos žmonių tremčiai įprasminti.

Šįkart Pamėnkalnio galerijoje Grigaliūno pasiūlytas žaidimas nėra toks paprastas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti (be abejo, nekalbu apie šią ekspoziciją gausiai lankančias šeimas su mažamečiais vaikais). Manau, šiųmetės Vilniaus temai skirtos parodos sumanymas nuo ankstesnių kartų akivaizdžiai skiriasi vaizdo ir teksto gretinimo požiūriu. Visų pirma kiekvieną autoriaus sukurtą objektą, dėlionę, paveikslą, vaizdadėžę papildo trumpi pasakojimai, eksponuojami ant šalia pakabintų lentelių.

Grigaliūnas taip komentuoja „Vizualios kantatos“ idėją: „Bandysiu paaiškinti, kas man šiame projekte rūpi. Man, mažakalbiui ir nelabai rišliai pasakojančiam, visada kildavo keblumų su prašymais savo darbus pristatyti, papasakoti darbo atsiradimo istoriją. Tie mano pasakojimai gaudavosi labai trumpi, neišplėtoti, daugeliui ne visai suprantami. Bet iš kitos pusės, klausantis kitų daugelio menininkų pasakojimų, man susidaro įspūdis, kad gali pliurpt bet ką – viskas žiūrovo bus priimta ir suvartota. Dažnai man pats jų darbas prasilenkdavo su pasakojimu. Mano projekte pasirinkta tema „apie Vilnių“ ir verbalinių pasakojimų nuotrupos gali būti perkeliamos, sumaišomos, iškerpamos, įklijuojamos. Tai tik užuominos į kažką, bet kiekvienas žiūrovas susidarys savo pasakojimą.“

Taigi menininkas sąmoningai viską supainioja – prie jo naujausių ir seniau sukurtų kūrinių nėra pavadinimų, datų, be to, lenteles su tekstais galima keisti vietomis, tad vaizdų ir tekstų sąryšiai neretai tampa neįtikėtinai keisti, net absurdiški. Tai skatina žiūrovus fantazuoti ir savaip atkurti garsiausias miesto legendas.

Šiuo atveju Grigaliūnui yra svarbios trys nuorodos.

Pirmiausia – dar vaikystėje skaityta knyga „Vilniaus padavimai“ (parašė Pranas Žukauskas pagal Władysławą Zahorskį, Kaunas: Aitra, 1931[1]). Smagu parodoje atrasti romantinės dvasios prisodrintas legendas apie Vilniaus įkūrimą, miesto gaisrą, kunigaikštį Gediminą, šventąjį Kazimierą, Žygimantą Augustą ir Barborą, kitų istorijų, kurias menininkas papildo savo šmaikščiais, dažnai išgalvotais pasakojimais.

Taip pasirodo gal būti, gal ir visiškai nebūti veikėjai – kiškiai, neleidžiantys Bonapartui išvežti Šv. Onos bažnyčios, Gedimino juokdarys, barzdaskutys, kunigaikščio katinas ir dramblys (Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas mėgo visokiausius gyvūnus, ne tik Lietuvoje gyvenančius. Parsisiuntė daugybę jų iš tolimiausių kraštų ir įkūrė savo pilyje zoologijos sodą, kuriame gyveno ir liūtai, ir žirafos, ir begemotai, ir krokodilai, ir beždžionės...). Be to, yra „Mačiūnas ir aštuonkojis“, „Duonio beždžionės“ ir „Liškevičiaus meškos“. (Seniai, labai seniai Kauno mieste gyveno toks Liškevičius, kuris meškas augino. Garsas apie tas meškas ir Liškevičių pasiekė Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą. Gediminas užsigeidė tų meškų savo pilyje turėti ir pakvietė Liškevičių į Vilnių persikelti. Liškevičius ilgai nelaukė ir su visomis tomis meškomis į Vilnių gyventi atvyko. Liškevičiui Vilniuje taip patiko, kad užmiršo savo meškas šerti, o tos, gerai išbadėjusios meškos, ėmė ir po Vilniaus kraštą išsilakstė. Jos ne tik maisto ieškojo, bet ir gyventojus gąsdino.)

Tokias dabartimi papildytas ir perkurtas istorijas kiekvienas galime laisvai pratęsti. Prisimenu menininko Sauliaus Paukščio dar praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje bičiuliams siųstus atvirlaiškius su jo paties išgalvotais pasakojimais apie Jono Basanavičiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Maironio ir kitų žymių lietuvių klasikų žmogišką buitį...

Antroji „Vizualios kantatos“ nuoroda – 1978 m. Georges’o Pereco romanas „Gyvenimas vartojimo instrukcija“ (Lapas, 2024). Fiktyvūs pasakojimai apie Paryžiaus daugiabutį yra tarsi galvosūkių ir mįslių kupinas narstinys, kuriame per neesminius dalykus išdėstoma suklastota tiesa. Čia svarbus dėlionės, aktualios ir Grigaliūno kūryboje, principas: „...medinė dėlionė – yra ne dalių, kurias iš pradžių reikėtų atskirti ir ištyrinėti, sudėtis, bet visuma, tai yra forma, struktūra [...] ne dalys nulemia visumą, o visuma – dalis...“ (p. 13). Išties Grigaliūno parodoje eksponuojamos ryškiaspalvės figūrinės dėlionės pirmiausia pasižymi apgalvotu kompoziciniu vieniu, kuris, mano manymu, artimas menininko ankstyviesiems spalvintiems linoraižiniams su jų apibendrinto piešinio ritmika ir vėlyvųjų karantino metu sukurtų piešinių bei objektų konstrukcijoms.

Trečioji nuoroda – DI. Matyti, jog kai kurie parodoje rodomų kūrinių tekstai sugeneruoti dirbtinio intelekto, kurį pasitelkia autorius, neretai užduodamas pačius kvailiausius klausimus. Keistokos aptakios frazės skamba nesąmoningai, siurrealiai, todėl prie dėlionių paskaičius sumaišytus aprašus Vytautas Didysis virsta šv. Kazimieru, o siaubūnas – vaiduokliu, ir atvirkščiai.

Parodoje esantis antspaudų stalas natūraliai papildo mūsų elgsenos interaktyvumą tiek varstant vaizdadėžes, tiek atsirenkant tekstus ir susidedant vaizdus. Šįkart Grigaliūno kurti spaudų piešiniai labiau „heraldiniai“ – spaudžiant pavienius simbolius smagu vizualizuoti parodoje matytą-skaitytą ar pačių susikurtą miesto istoriją.

Norint nepamiršti daugiaplanės Kęstučio Grigaliūno kūrybos, mano manymu, labai pravartu prisiminti galerijoje pristatomus du leidinius. Tai naujausias, nedideliu tiražu išleistas autoriaus piešiniams ir objektams skirtas leidinys „Pandemijos dienoraštis“ (teksto autorė Monika Valatkaitė, dailininkas Gytis Skudžinskas, Petro ofsetas, 2024) ir prieš porą metų pasirodžiusi išsami menininko kūrybos apžvalga „Dramblys gabaliukais“ (sudarė Kęstutis Grigaliūnas, dr. Erika Grigoravičienė, Dailininkų sąjungos galerija, 2022). Juose matyti menininko kūrinių universalumas ir daugiasluoksniškumas, išskirtinis dėmesys praeities ir dabarties detalėms, projektų įgyvendinimo kruopštumas ir asmeninė atsakomybė.

 

Paroda veikia iki spalio 29 d.

Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius)

 

Projektą „Vilniaus parodų apžvalgos“ finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė

 
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos vaizdas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos vaizdas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos vaizdas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos vaizdas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos vaizdas. 2024 m. V. Nomado nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“, parodos vaizdas. 2024 m. V. Nomado nuotr.