Moters gimimas

2022 m. gruodžio 16 d. Pamėnkalnio galerijoje Vilniuje atidaryta grafikės, fotografės Daivos Kairevičiūtės paroda intriguojančiu pavadinimu „Juodi taškai baltoje jūroje“. Jau parodos pavadinimas nurodo tam tikrą organinių bei grafinių elementų svarbą. Prisimena Sandro Botticelli „Veneros gimimas“ ir prerafaelitų darbai – tapytojo Williamo Morriso sukurti Afroditės (Veneros) paveikslai.

Moters gimimas iš vandens. Moters gimimas iš purslo. Moters gimimas iš kriauklės. Moters gimimas iš ikrų. Kriauklė, ikrai – gyvybės užuomazgos pradžia, gyvybės lopšys. Pasak „Simbolių žodyno“, kriauklė dažniausiai yra jūros dievybių atributas. Kinijoje siejama su mėnuliu. Kaip iškylančioji iš jūros (Anadiomenė), Afroditė įvairiai vaizduojama stovinti ant kriauklės. Dėl to fakto, kad „kriauklės forma panaši į moterų lyties organus, kad susijusi su vaisingumo, vandens ir jūros simbolika ir kad joje išauga gražūs perlai, gali būti susiejama su Afrodite (kaip Indijoje su Lakšme, laimės ir grožio deive)“ (Simbolių žodynas, Vilnius: Vaga, 1995, p. 120–121).  

Tokios laisvos asociacijos kyla žvelgiant į Daivos Kairevičiūtės mišrios technikos paveikslus ir fotografijas, eksponuojamus Pamėnkalnio galerijoje. Itin įsimintinas paveikslas, kuriame vaizduojama juodatonė moteris, sėdinti kriauklėje, pilnoje oranžinių ikrų, tai jau tiesioginė aliuzija į Botticelli paveikslą „Veneros gimimas“.

Paroda ir joje eksponuojami grafikos darbai bei fotografijos išsiskiria organiškumu ir dinamiškumu, estetiškumu ir elegantiškumu. Kairevičiūtės vaizduojamos elegantiškos juodų siluetų moterų figūros kartais komponuojamos balsvoje tuščioje erdvėje, o kartais atsiranda ir fonas, pavyzdžiui, melsvas (plg. paveikslą „Moteris ir mėnulis“ bei kt.). Kartais vaizduojamos pavienės moterys, kartais – jų keletas. Įsimintina keturių paveikslų kompozicija, savotiškas koliažas, kuriame tarsi vyksta šokio ritualas, tikriau – ratu sukasi viena moteris tarp oranžinių ikrų, rangydamasi įvairiausiomis formomis. Atsiskleidžia judesio elegancija, šokio estetika ir grafika. Įsimena paveikslas „Kriauklės“, kuriame lotoso poza sėdi moteris, o iš jos rankų išaugusios kriauklės, spalva ir forma primenančios lotoso žiedus.

Kairevičiūtė per pastaruosius keletą metų, naudodama mišrią techniką, sukūrė naujų juodatonių moterų paveikslų seriją. Bet „liko ištikima ir savo tradicijai fotografuoti aktus – kūriniai su modeliu, šokančiu aplink skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko gipsines Antikos figūras, įsiterpia į bendrą parodos pasakojimą“ (Mindaugas Klusas, „Grafikės ir fotoaktų kūrėjos Daivos Kairevičiūtės parodoje – visa moters emocijų skalė“, Lrt.lt, 2022 12 16).

Kairevičiūtė taip pristato šį savo moterų aktų ciklą: „Tai lyg pasakojimas apie karingą, energingą moterį, kuri pamažu įgyja švelnumo, aprimsta. Žiūrovams tik reikia aptikti pasakojimo pradžią. Bet jiems turėtų padėti ryškių spalvų kūriniai. Pati net nustebau, kaip gražiai man susikomponavo visa moters emocijų skalė“ (ten pat). Netgi jeigu jos ir sėdinčios lotoso forma moterų figūros vis tiek alsuoja tam tikru ypatingu dinamiškumu ir gyvastingumu.

Tad Daivos kūrybos esencija – moters kūnas ir įvairios jo interpretacijos grafikos kūriniuose bei fotografijose. Kiek šokiruojančios moterų, vyrų aktų fotografijos savotiškai papildo. Nespalvotoje fotografijoje savotiškai „koketuoja“ nuogų kūnų, dažniausiai moterų, siluetai tarp gipsinių skulptūrų.

Atrodo, kad Kairevičiūtės kūrybos moterys – savipakankamos, joms iš tiesų nereikia jokio kito – vyriško – prado. Jos pačios sau – pačios sau kūrėjos ir gyvybės davėjos, savęs apvaisintojos. Gal kas nors Daivos kūriniuose įžvelgtų erotiškumo, chtoniškumo, gal net demoniškumo proveržį, bet aš – tik dieviškumą, mitologines potekstes ir kūrybinį polėkį. Juodų moters kūno linijų elegancija primena graikų skulptūrų formas, šiek tiek – labai nežymiai – Stasio Krasausko grafiką.

Daiva be galo drąsi menininkė. Daiva Kairevičiūtė, tikriau, jos aktai bei paveikslai, nebijo provokuoti, sukelti nuostabą, gal net tūlo prašalaičio pasipiktinimą. Bet tai tik rodo menininkės kūrybos stiprybę, novatoriškumą ir neišsenkančias atsinaujinimo galimybes.

Paroda pratęsta iki sausio 20 d.