„Blakstiena lūžo per pusę. Ką matė ta akis?“

„Eurovizijos“ terminais kalbant, Jūs gaunate 12 taškų. Ponai, prisistatantys kaip Mr. Justchecking ir Mr. Dr. Hermandrowning, galbūt yra žinomi muzikos ar švarinimosi (dar žinoma kaip „Cleaning Service Agency“) pasauliuose, kurių mano burbulas nepasiekia, tačiau dailės srityje – tikra naujiena, jų trileriškais terminais kalbant – bomba. Pirmiausia todėl, kad kiekviename posūkyje neprikiša garsių vardų ir netaiko PR’inio slėgio, o teikia gryną patirtį čia pat ir iš karto, net apvalytą nuo konkretaus turinio. Tai kritiko, iš kurio visi visko tikisi, bet niekas nemoka pinigų, ekstazė. Mikroužsienis, kur tu nieko nepažįsti ir tavęs nepažįsta. Ateini ir atsiduri dramos viduje: kolona kraujuoja, per visą sieną žyra juodi šipuliai, motorolerio vairuotojo šalmas sušaudytas transliuoja mylimosios (?) rankų atsiminimą. Tokį trumpą, koks tik įmanomas prieš atsijungiant. Dešinėje savo apvalumais grasina bomba, kuri galbūt yra raketa, lemiamą akimirką prieš skrydį užstrigęs golfo kamuoliukas. Trys abstraktūs kūriniai, kurie primena Liudo Truikio scenografijų eskizus ir Teresės Rožanskaitės asambliažus vienu metu, taip pat dar kažką tapybiško, ryškaus, tampa sudėtingų bei dinamiškų jausmų ekranais. Kvadratas su spygliais simbolizuoja viską: galvos skausmą ir tą beprotišką pasaulį.

Keista, kad nėra garso takelio. Mačiau feisbuke, kad tie vyrukai kuria garsus ar bent jau turi draugų, kurie kuria, bet takelis mintyse ima klostyti pats. Jo išeities taškas yra Džeimso Bondo įtampos akimirkų muštras, už posūkio – rožinės panteros saspensas. „Įkalčių slėpimo agentūra“ žino, kad visa muzika jau sukišta ir tūno viduje. Skriejantis veiksmas ir dar būsimų lemtingų siužetų nuojauta paspaudžia reikiamus klavišus. Languose milžiniški spalvoti bicepsai teikia globos ir gąsdinimo paslaugas, iš tolo žvelgiant – sukuria stiprios galerijos įvaizdį. Įėjus jėga toliau pulsuoja iš storo, beveik kartoninio, paslaptingų užuominų kupino anotacijos lapo (iš kur pinigai iškabai, popieriui, reklamai mieste?). Čia viską apibendrina svarusis argumentas: „Mes neklausiame, kam tu tarnauji, nes tu mus samdai.“ Gal jie dirba ir Redui Redingtonui ar kitam nusikalstamo pasaulio šului, negali žinoti... Turiu baigti, kol nepasakiau per daug.

Paroda veikia iki birželio 12 d.