Augalai, brangakmenių lašeliai ir vanduo

Violetos Adomaitytės juvelyrikos parodoje „Vanduo“ daug žydėjimo ir gausos, gamtos pilnatvės bei rafinuotų, elegantiškų augalijos formų. Pratinantis prie jau belapio rudens ir artėjančios baltos žiemos tylos, augalijos gausos ženklai Adomaitytės kūriniuose nuteikia sentimentaliai ir jaukiai, gali ilgai grožėtis šiuolaikiškai interpretuojamomis žmogaus ir gamtos vienovės idėjomis, augaliniu simbolizmu, įkūnytu menininkės kaklo papuošaluose, žieduose bei auskaruose.

Augalinio natūralizmo ir geometrinių formų bei tūrių santykis organiškas, modernus, atspindintis pasaulines šiuolaikinės juvelyrikos tendencijas, kai dalis kūrėjų tarsi gręžiasi atgal, į praeitį, į juvelyrikos paveldą, ir šalia minimalistinių, lakoniškų formų, urbanistinių tendencijų diktato paveiktų papuošalų kolekcijų imasi kurti gamtos formų įkvėptus, individualizuotus ir savita simbolika pasižyminčius papuošalus.

Nors Violetos papuošalai ir artimi inspiracijų šaltiniais tokiems art nouveau apoteozės juvelyrikos grandams kaip Rene Lalique, Henri Vever, Georges Fouquet, tai – jau modernios moters, derinančios ne tik romantikės, idealistės, svajoklės, „fėjų ieškotojos“ bruožus, bet ir emancipuotos moters charakterį, kurį moteriškumas, augalijos įkvėptos formos bei dekoras tik papildo, sušildo, suteikia jai tik dar daugiau žavesio, pasitikėjimo savimi.

Papuošaluose tarsi jaučiama nuostata besąlygiškai priimti ir moterišką švelnumą, ir skubrų šiuolaikinio gyvenimo ritmą, kuriame moteris turi būti ne tik žavi, bet ir visokeriopai stipri, o tai puikiai užkoduojama augalinių ir geometrinių formų dermėse.

Juvelyrė, parodoje eksponuojanti tris nedideles kolekcijas, vienai iš jų naudoja figmedžio lapų motyvo filigraną. Galiu pridurti, kad kartais įsivaizduoju, kuo galėtų kvepėti rojus, dausos, – manau, kad figomis, nes fantastiškai kvepia ir pats figmedis, ir jo lapai, ir prinokę, sprogstantys medumi jų vaisiai... Tokias asociacijas kelia sidabriniai, karpyti, raityti figmedžių lapai, tampantys masyvios, bet ne sunkios koljė pagrindu. Tai juslingas papuošalas, tinkantis šiuolaikinės amazonės kaklui gražinti.

Figmedžio, kitų medžių lapija, vynmedžio motyvai derinami su sidabro plokštelių pagrindu, kuris tarsi drobė ant porėmio fiksuojamas ant lengvo ir lankstaus metalinio karkaso. Visai įdomus techninis sprendimas, kai iš pirmo žvilgsnio gana masyvios antkaklių konstrukcijos iš tikro sveria labai nedaug ir neturėtų varginti.

Migdolų žiedai pietų šalyse sufleruoja grožio laikinumą, o kartu ir prisikėlimą, atsinaujinimą, nes jie skleidžiasi pirmi, pirmi praneša apie ateinantį pavasario siausmą. Harmoninga, trapi penkių balkšvų žiedlapių žiedo taurelės forma su pagrindu susilieja kaip su kamienu, tvirtu pamatu, vėlgi liudijant moteriško prado trapumo ir stiprumo vienovę.

Sidabras, baltas emalis, auksas, rubinai, safyrai, deimantai dera tarpusavyje, brangakmeniai nekonkuruoja su konstrukcijų formomis, augaliniais motyvais, o tarsi papildo visumą kaip „gyvybės syvų lašeliai“, rasos lašeliai, suteikdami dar daugiau gyvybės Violetos Adomaitytės kuriamiems papuošalams.

Parodoje tarsi kontrastas romantizuotai gamtos turtus, augmenijos formas aukštinančiai kolekcijai eksponuojamos ir minimalistinės, 3D efektus primenančios sagės, gaivios ir jaunatviškos bei paprastos tarsi vanduo puodelyje – mėlyno emalio vanduo sidabro kontūro puodelyje.

Paroda veikia iki lapkričio 7 d.