„Siuvinėtas dangus“: liturginės tekstilės lobynai naujoje parodoje

Lapkričio 23 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Siuvinėtas dangus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai“. Joje pristatomas Lietuvos siuvinėtų liturginių drabužių lobynas nuo seniausių artefaktų iki šiuolaikinių kūrinių. 12 val. vyks parodos ir katalogo pristatymui skirta spaudos konferencija.

Prieš ketverius metus vykusioje parodoje „Šilkas ir auksas“ Bažnytinio paveldo muziejus rodė įspūdingą liturginės tekstilės rinkinį, skirtą drabužiams, pasiūtiems iš prabangių audinių, austų XV–XVIII a. Europoje veikusiose šilko audimo manufaktūrose. Naujoji paroda tęsia tuomet pradėtą istoriją ir pateikia naują, savitą, daugiasluoksnį pasakojimą. Kiekvienas siuvinėtas drabužis yra unikalus kūrinys, jame vaizduojami ornamentai ir figūrinės kompozicijos yra neatsitiktiniai, jie susiję su drabužio paskirtimi, funkcija, simbolinėmis prasmėmis. Liturginiai drabužiai įamžina istorinių asmenybių – žymių fundatorių, vyskupų, dvasininkų – atminimą ir padeda neužmiršti kuklių siuvinėtojų, pamaldžių aukotojų istorijų. Pristatoma nuosekli meno stilių kaitos istorija, skirtingų epochų žmogaus minties eiga, atskleidžiami teologų akcentuojami tikėjimo tiesų aspektai, rodomi pamaldumo šventiesiems ženklai.

Paroda taip pat nušviečia 2005 m. prasidėjusį vertybių grąžinimo Katalikų bažnyčiai procesą: per dvylika metų Vilniaus arkivyskupijos nuosavybėn sugrįžo daugiau kaip 400 vienetų bažnytinės tekstilės objektų. Didžiausią jų dalį sudaro Vilniaus katedrai priklausę liturginiai drabužiai ir kiti katedroje naudoti tekstilės reikmenys. Pagrindinė Vilniaus arkivyskupijos šventovė išsaugojo pačius seniausius ir vertingiausius Lietuvos istorinės tekstilės pavyzdžius, XV a. pab. – XVI a. pr. siuvinius – viduramžių ir Renesanso epochų liudininkus – ir didžiulį vėlesnių amžių tekstilės lobyną. Parodoje pirmą kartą rodomas Švenčionėlių bažnyčios arnotas su įspūdingomis gotikinio stiliaus šventųjų figūromis. Chronologiškai vėlyviausi drabužiai – šv. Jono Pauliaus II arnotas, kuriuo jis dėvėjo 1993 m. lankydamasis Lietuvoje, žymių Lietuvos dvasininkų paskolinti meniški apdarai.    

Ekspozicija sudaryta chronologiškai, žiūrovas parodoje gali lengvai perskaityti meninių stilių kaitos pasakojimą. Istorija prasideda trumpa įžanga apie išlikusį viduramžių ir Renesanso sandūros paveldą, vėliau eina įspūdingas auksu tviskantis barokas, jį keičia lengvas ir grakštus rokoko gėlynas bei antikinėmis alegorijomis kalbantys klasicizmo laikotarpio drabužiai. Parodos dalių eksponatai kontrastuoja savo skaičiais. Pavyzdžiui, iš viduramžių ir Renesanso Lietuvoje teturime 4 vienetus, net 3 iš jų galima pamatyti šioje parodoje. O turtingiausią tekstilės klestėjimo laikotarpį – baroko ir rokoko – pristatanti parodos dalis sudaryta iš daugiau kaip 40 eksponatų. Atskiroje salėje rodoma XIX–XX a. liturginė tekstilė, atskleidžianti to meto stilių, technikų, simbolių įvairovę.

Kartu su paroda pristatomas ką tik išleistas katalogas, papuoštas įspūdingomis daugiau nei 80 eksponatų ir jų fragmentų nuotraukomis (sudarytoja ir tekstų autorė Rita Pauliukevičiūtė, fotografas ir dailininkas Gedas Čiuželis). Pirmą kartą siuvinėtiems liturginiams drabužiams parengtas atskiras leidinys, kuriame publikuojami seniausi ir vertingiausi Lietuvoje bažnytinės tekstilės pavyzdžiai, pasiekę mūsų laikus. Kartu su prieš kelerius metus pasirodžiusiu pirmuoju šio ciklo katalogu „Šilkas ir auksas“ Bažnytinio paveldo muziejus pristato visą įspūdingą seniausios Lietuvoje Vilniaus arkivyskupijos bažnytinės tekstilės paveldą, kuris sudaro ir visos Lietuvos istorinės tekstilės aukso fondą. Iki metų pabaigos bus pristatytas ir parodą lydintis elektroninis katalogas „Siuvinėtas dangus“, aptariantis 55 vertingiausius kūrinius ir leidžiantis interneto vartotojams ne tik savarankiškai juos tyrinėti, bet ir pažinti senąją tekstilę atliekant kūrybines užduotis.

Paroda „Siuvinėtas dangus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai“ veiks iki 2018 m. rugsėjo 15 d.

Kuratorės: Indraja Kubilytė, Rita Pauliukevičiūtė

Architektė Ieva Cicėnaitė

Dizaineris Gedas Čiuželis

Restauratorė Indraja Kubilytė

Koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Deimantė Simonavičiūtė, Sandra Stonytė, Birutė Valečkaitė

Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Informaciniai rėmėjai: LRT, DELFI, Clear Channel, bernardinai.lt.

Parodos rengėjos reiškia padėką Lietuvos dailės muziejaus darbuotojams ir restauratoriams, sovietmečiu prižiūrėjusiems bažnytinius eksponatus. Ypatinga pagarba ir dėkingumas tikriesiems vertybių savininkams – bažnyčioms ir jų parapijoms, išsaugojusioms savo lobynus.