7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Kultūra ir gamta ne kaip priešprieša

Pokalbis su latvių menininkais Andriu Eglīčiu ir Katrīna Neiburga

Raimonda Tamulevičiūtė
Nr. 37 (1231), 2017-11-10
Dailė
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.

Andris Eglītis ir Katrīna Neiburga, vieni žinomiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Latvijoje, šiuo metu „AV17“ galerijoje (Totorių g. 5, Vilniuje) pristato parodą „Ilgi marinuoti agurkai“ („Pickled Long Cucumbers“). Su menininkais kalbamės apie jų kūrybą, agurkų simboliką bei vieną iš seniausių temų meno lauke – kultūrą ir gamtą.

 

Papasakokite, kaip Jums sekasi asmeninė kūryba kuriant kartu?

A. E.: Mano pagrindinės raiškos formos yra tapyba ir skulptūra, kurdamas naudoju natūralias gamtos medžiagas, tradicinės regioninės ir modernios architektūros formas, apsvarstydamas žmogaus ir gamtos egzistavimą kartu.

K. N.: Esu multimedijos menininkė, kurdama visuomet žvelgiu su antropologiškai. Mūsų bendri projektai išsirutulioja natūraliai. Nors dirbame skirtingomis medijomis, mūsų kūryba turi bendrumų. Andris daugiau dirba su forma: architektūra ir skulptūra, o aš – su istorijomis. Galiausiai sukuriamas vienas kūrinys, tačiau jame naudojami du skirtingi instrumentai. „Ilgi marinuoti agurkai“ yra mūsų asmeninės kūrybos pristatymas vienoje parodoje, čia galime aiškiai matyti, kad atskirai plėtojamos kūrybinės idėjos siejasi tarpusavyje.

 

Šioje parodoje kalbate gamtos ir žmogaus, civilizacijos ir laukiniškumo temomis. Taip pat paliečiate antropoceno (naujojo žemės amžiaus, vadinamo „žmogaus amžiumi“) temą, kuri vis dažniau aptinkama ir meno lauke. Ar dabar ypač svarbu atkreipti į tai dėmesį?

A. E.: Be abejo, žmogaus įtaka gamtai šiais laikais akivaizdžiai matosi ir į šias problemas reikia kreipti kuo daugiau dėmesio bei jas spręsti. Visgi tam tikros temos, šiuo atveju, gamta ir žmogus, mūsų kūryboje kyla ne iš konkrečių epochos aktualijų kaip ekologija ir tirpstantys ledynai, bet ir iš vidinių impulsų, padiktuotų asmeninių patyrimų. Panašiomis temomis kuriu jau beveik 10 metų. Mano dirbtuvės yra provincijoje, kur gamtos apsuptis iš dalies priverčia mąstyti apie žmogaus ir gamtos ryšius, laukininiškumą, žmogaus ir gamtos egzistavimą kartu.

 

Andri, savo kūryboje naudoji natūralias gamtines medžiagas. Koks santykis tarp kūrinių idėjos ir jų fizinio pavidalo?

A. E.: Dirbu gana intuityviai. Idėja tik dalis kūrinio, man lygiai taip pat svarbu kūrinių materija, būtent ji dažnai ir atskleidžia kūrinio idėją.

 

Katrina, kurdama videodarbus ne kartą esi bendradarbiavusi su muzikos prodiuseriu Andriu Indānu iš „Gas of Latvia“, parodoje pristatomam videofilmui naudojai vieno garsiausių elektroninės muzikos prodiuserių Richie Hawtino, arba „Plastikman“, kūrinį. Kokią reikšmę kūryboje teiki muzikai ir garsui?

K. N.: Garsą ir muziką dažniausiai kuriu pati, vis dėlto kartais pavyksta atrasti tinkamos muzikos savo kūriniams, tuomet ją pritaikau. Videofilmui „Pickled Long Cucumbers“ man pavyko gauti elektroninės muzikos prodiuserio Richie Hawtino kūrinį. Tarp Latvijos elektroninės muzikos kūrėjų negalėjau rasti panašaus skambesio, nes daug Latvijos elektroninės scenos atstovų naudoja gana melancholiškus ar sentimentalius muzikinius garsus. Šiam videodarbui nenorėjau sentimentalaus atspalvio. Richie Hawtino muzika turi daug energijos, klausydamas jos privalai ką nors veikti! Veiksmai, atliekami videodarbe, atrodo neracionalūs stebint juos gamtinėje aplinkoje, tačiau susieti su muzika tampa visiškai priimtini. Galime sakyti, kad muzika neutralizuoja atotrūkį su matomu vaizdu.

 

Viena iš jūsų kūryboje analizuojamų temų yra praeitis, atsiminimai bei tam tikri posovietiniai reiškiniai. Kodėl jums svarbu kalbėti apie tai?

K. N.: Užaugau Sovietų Sąjungoje, todėl kalbėti šiomis temomis man visiškai natūralu, tai vienas iš mano įkvėpimo šaltinių. Daugelis kūrybinių idėjų kyla iš vaikystės prisiminimų. Pavyzdžiui, jais paremti projektai „Taksistė“ („Taxi driver“) ar „Spaudos rūmai“ („Press house“). Istoriniai įvykiai mano kūryboje vis dėlto lieka antrame plane, man svarbiau išryškinti tam tikrus asmeninius patyrimus. Projektas „Arbatos grybas“ („Tea mushroom“) taip pat iš dalies kalba apie sovietinius laikus, apie to meto gyventojų kasdienybę. Šiais laikais geriame kokakolą, kurios galime nusipirkti bet kuriame pasaulio kampelyje, o anuomet auginamą arbatos grybą reikėjo atitinkamai prižiūrėti, norint gauti gėrimą. Šis projektas yra apie globalizaciją ir suvienodėjimą, bet ne apie sovietinius laikus. Mano darbuose nėra nostalgiško jausmo socializmui, tai prisiminimai iš vaikystės, kuriais noriu pasidalinti su kitais, nenoriu, kad jie liktų užmarštyje.

A. E.: Savo kūryboje galime įžvelgti temas, susijusias su tam tikromis situacijomis ir realybe, su kuria turime susigyventi pasikeitus laikams, neakcentuojant stipraus sovietinio ar posovietinio aspekto, nes pokyčiai mus lydi nuolatos.

 

Katrina, kurdama pirmiausia renki istorijas, atlieki savotišką antropologinį tyrimą. Kaip manai, koks skirtumas tarp menininko ir antropologo?

K. N.: Antropologas yra mokslininkas, domisi faktais. O aš kurdama renku istorijas, iš kurių galiu panaudoti tik dalį. Žmonių pasakojimai man yra medžiaga. Manau, kad menininkas galiausiai sukuria savo interpretaciją, savo istoriją.

 

Gal galėtumėte apibūdinti parodos pavadinimo esmę?

A. E.: Pagalvojau, kodėl niekas nekonservuoja ilgų agurkų. Tai kelia paprastą klausimą, o kas iš tiesų yra normalu ir kas tuomet yra nenormalu?

K. N.: Pavadinimas dera prie videofilmo, kuriame taip pat svarstomi panašūs klausimai: ką privalome daryti ir ką darome iš tikrųjų? Pavadinimas atskleidžia gyvenimo absurdą.

 

Kalbino Raimonda Tamulevičiūtė

 

Paroda veikia iki lapkričio 11 d.

Galerija „AV17“ (Totorių g. 5, Vilnius) dirba antradieniais–šeštadieniais 12–19 val.

Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.
Parodos „Ilgi marinuoti agurkai“ fragmentas. Julija Rūkas nuotr.