7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Romantizmo pėdsakais

Paroda „Sezonas 4“ LDS „Pamėnkalnio“ galerijoje

Ineta Armanavičiūtė
Nr. 20 (1081), 2014-05-23
Dailė
Algirdas Jakas, „Rūmai nr.1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Algirdas Jakas, „Rūmai nr.1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Jaunieji kūrėjai susivienijo jau ketvirtą „Sezoną“. Šįkart – kad pasvarstytų, ką reiškia romantizmo sąvoka ir kokiame kontekste mes linkę ją vartoti. Koks yra šių dienų romantizmas? Kuo romantiškas jų pasirinktas kūrinys? Atsakymai į šiuos klausimus buvo eksponuojami greta kūrinių. Menininkų pasirinkti darbai tarsi įgavo naujų atspalvių, mėginant juose atrasti romantizmo pėdsakų. Todėl ir aš bandysiu žvelgti į parodą rengėjų pasiūlytu būdu.
 
Eglės Karpavičiūtės darbas „Nutapyta ekspozicija Luvre“ parodo vietą, kurioje turėjo kabėti paveikslas. Tai sukelia praradimo, nostalgijos jausmą. Likusi žymė verčia jausti tuštumą, ją užpildyti sunku, gal net neįmanoma. Čia romantika siejama su praeitimi ir praradimu, praeinančiu ir nesugrąžinamu laiku.  
 
Šiame sezone eksponuojami du Vidminos Stasiulytės darbai vienas kitą papildo. Videodarbe „Begalybė“ 8,88 min. ėsdinama cinko plokštelė. Laiko skaičiai virsta metaforomis – begalybėmis, jei aštuonetus paverstume šonu. Tai lyg bandymas užsiminti apie neįmintas laiko savybes, juk jis niekad nesustoja, o epochos tarsi sugrįžta arba atsikartoja, bet vis kitaip. Kitas menininkės darbas „Sluoksniai“ atliktas pinhole technika. Čia mįslingos formos nuolat keičiasi, užfiksuotas akimirkas sunku tiksliai apčiuopti. Tokiose fotografijose romantiką ar romantizmą, ko gero, išduoda jų paslaptingumas.
 
Parodoje išsiskiria Linas Blažiūnas, kuris romantizmą susieja su atidžiu dėmesiu gaivalingai gamtai. Jo kūrinys „Erelis gaudo balandį“ parodo laukinę ir agresyvią gamtą, aštrius nagus ir pavojingą snapą. O ir vizualiai kūrinys išraiškingas, net efektingas, kelia stiprias, gal net su instinktais susijusias emocijas.
 
Algirdo Jako ir Isaiah Urken darbai panašiai interpretuoja romantizmo sampratą. Jų kūriniai skirti sovietiniam laikui, kurio kūrėjai neišgyveno, bet mėgina jį suprasti per to meto objektus ir pasakojimus. Tik A. Jakas apžiūrinėja to laikotarpio pastatus („Rūmai 1“, „Rūmai 2“), o I. Urken tiria tuo metu tvyrojusias būsenas ir emocijas (videoinstaliacijos „Metodas 4 / Laisvai samdomi skundikai“ , „Metodas 1 / Susiliejimas“). Tik norisi paklausti, kodėl romantika siejama su sovietiniu laiku? Aišku, kad istoriniai pastatai ir iš kitų girdėtos (jaunystės) istorijos kursto vaizduotę. Bet ar galima jausti nostalgiją neišgyventam laikui? Gal tai pastangos suprasti tai, ko nepavyko suprasti net tuo laiku gyvenusiems? Regisi, kad romantizmas ir vėl suprantamas kaip paslapties vieta, ir dažnai atrodo, kad menininkų pamąstymai užduota tema daug iškalbingesni nei jų kūriniai.
 
Tačiau šiandien romantizmo sąvoką daugelis vartoja ironiškai, pabrėždami jos iliuzinę prigimtį, apgaulingumą. Per tokią prizmę žvelgia Monika Požerskytė, fotografijų ciklas pavadinimu „Cirkas“ įamžino cirko užkulisius. Romantika čia lieka tik pavadinime, kuris asocijuojasi su žėrinčiu reginiu ir įkūnyta fantazija, bet ne pačiose fotografijose, kuriose išvystame tik nuovargį, rutiną ir darbą.
Eglė Tamulytė (Shaltmira) suaktualina romantizmo epochos idealus, nes darbu „Shaltmiros herbas nr. 1“ ji kalba apie laisvę nuo meno kanonų ir maištą prieš socialines konvencijas. Herbe vietoj kario ji ant žirgo atsisėda pati. Kaip sako menininkė: „Neužtenka laukti to idealaus vyro ant balto žirgo ir kodėl gi nepasisodinus savęs ant jo?“ Tačiau neįsigilinus į šios parodos kontekstą kažkam tai užkliuvo, ir visa ši „istorija“ išsiplėtojo į diskusiją, kuri pateikiama greta kūrinio atspausdintuose komentaruose iš virtualios socialinių tinklų erdvės.
 
Šios parodos idėjos autorė Laura Grybkauskaitė pristatė projektą „Našlaite, žydėk!“ Menininkė pasakoja, kad tas, kuris pavogė lauke pasodintą našlaitę, prisidėjo prie legendos kūrimo ir naujo proceso. Šiuo projektu menininkė norėjo įtraukti žmones, kurie nesąmoningai, patys to nežinodami, dalyvauja kuriant meną. Našlaitė tarsi įkūnija kažkur klaidžiojančios ir pasimetusios romantinės metaforos viziją. O Monikos Dirsytės performansas „Tikranetikra“ mėgina ištrinti ribas tarp tikrovės ir melo, siekia į šiuos apmąstymus įtraukti ir žiūrovus.
 
Tad kas yra romantizmas šių dienų kontekste? Paroda aiškių atsakymų nepateikė, tik kėlė asociacijas, matyt, iš jų patys turėtume susidaryti vaizdą. Šiaip ar taip, čia turime reikalų su romantizmo ar romantikos stereotipų tyrimu, o ne gilesne analize. Paviršutinišką rezultatą lėmė ir tai, kad tik keli darbai sukurti konkrečiai šiai parodai.
 
Paroda veikia iki gegužės 31 d.
LDS „Pamėnkalnio” galerija (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius)
Dirba antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–16 val.

 

Algirdas Jakas, „Rūmai nr.1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Algirdas Jakas, „Rūmai nr.1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Algirdas Jakas, „Rūmai nr.1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Algirdas Jakas, „Rūmai nr.1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Nutapyta ekspozicija Luvre“. 2014 m. Autorės nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Nutapyta ekspozicija Luvre“. 2014 m. Autorės nuotr.
Eglė Tamulytė, „Shaltmiros herbas nr. 1“. 2014 m.
Eglė Tamulytė, „Shaltmiros herbas nr. 1“. 2014 m.
Eglė Tamulytė, „Shaltmiros herbas nr. 1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Eglė Tamulytė, „Shaltmiros herbas nr. 1“. 2014 m. Autorės nuotr.
Isaiah Urken, „Metodas susiliejimai“. 2014 m. Autorės nuotr.
Isaiah Urken, „Metodas susiliejimai“. 2014 m. Autorės nuotr.
Linas Blažiūnas, „Vanagas gaudo balandį“. 2014 m. Autorės nuotr.
Linas Blažiūnas, „Vanagas gaudo balandį“. 2014 m. Autorės nuotr.
Monika Požerskytė, „Cirkas“. 2014 m. Autorės nuotr.
Monika Požerskytė, „Cirkas“. 2014 m. Autorės nuotr.
Vidmina Stasiulytė, „Sluoksniai“. 2014 m. Autorės nuotr.
Vidmina Stasiulytė, „Sluoksniai“. 2014 m. Autorės nuotr.