Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės paroda

„Po vienu stogu“ – taip vadinasi gegužės 8-ąją, trečiadienį, šviestuvų salone „La Forma“ (J. Basanavičiaus g. 19) atidaroma žinomos lietuvių grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės autorinio popieriaus kūrinių paroda. Šią techniką menininkė tobulina nuo 1994-ųjų. Po apsilankymo Argentinoje iš žymaus dailininko Ricardo Crivelli ji perėmė meninio popieriaus gamybos metodus, kuriuos taiko iki šiol. Sukauptas žinias ir patirtį Kriaučiūnaitė noriai perduoda kolegoms: jau dešimtmetį rengia kasmetinius vasaros plenerus Meteliuose, yra subūrusi dailininkus į kūrybines stovyklas Perlojoje.

Tik šios menininkės kūrybingumo ir pastangų dėka autorinis rankų darbo popierius paplito Lietuvoje, jį kuria įvairių kartų Lietuvos dailininkai, o Elvyra Kriaučiūnaitė tarp jų išlieka pajėgiausia ir kol kas nepralenkta menininkė. Ji drąsiai plečia grafikos sąvokos ribas, nepaisydama technologinių apribojimų: pasitelkdama spalvą, skaitmeninę spaudą, kurdama erdvinius objektus ir kt. Menininkės kūrybinį potencialą skatina polinkis improvizuoti, o įtaigus jos grafikos emocionalumas ir nepriekaištinga estetinė raiška ją išskiria kaip vieną iš lyderių šiuolaikinės lietuvių grafikos panoramoje.

Dailininkė labai subtiliai apibūdina patį autorinio popieriaus kūrimo procesą: „Popieriaus lapas – tai kažkas daugiau negu plokštuma, ant kurios piešiame, rašome ar spausdiname. Jame glūdinti paslaptis visada vilioja. Aš pajutau jo atsiradimo žavesį, kai pati pradėjau jį gaminti iš pulpos, savo rankomis pasigamintos masės iš skudurų, augalų, pluošto, iš meldų, cikorijos, plunksnų, pūkų, kiaušinio lukštų, šuns plaukų... iš visko. Kiekvieną kartą, prisiliesdama prie popieriaus paslapties, jaučiuosi tarsi atlikdama savotišką ritualą. Galbūt todėl savo popierius vadinu burtalapiais“.

Daug kūrybinių impulsų dailininkė realizuoja kurdama estampus ir koliažus. Kartais iš daugiasluoksnio autorinio popieriaus Elvyra modeliuoja šviestuvus ir net apimtines skulptūriškas konstrukcijas. Ji išradingai panaudoja rankų darbo popieriaus teikiamas galimybes – peršviečiamumą, faktūros rupumą ir įvairovę, lapo formos neapibrėžtumą. Tai trapi medžiaga, bet dailininkei ji savyje talpina ne tik laikinumą, bet ir amžinybės dvelksmą. Nedidukėje Elvyros dirbtuvėlėje gimsta abstrahuoti didelio formato grafikos lakštai su tapybiškai persidengiančiomis spalvinėmis dėmėmis. Į vientisą meninį audinį įjungiamos kiaurymės, įplėšimai, reljefiniai iškilumai, o netikėčiausios priemonės (virvelės, viela, pagaliukai ar žolės kuokštai) padeda išgauti faktūrų įvairovę. Dažnai sutinkami apskritimo ar spiralės motyvai suvokiami kaip amžinojo gyvybės rato, pasaulio vystymosi simboliai. Prabėgančio gyvenimo tėkmė, būties nepastovumas, metų laikų kaita ir cikliškumas – tai temos, vis sugrįžtančios į Elvyros Kriaučiūnaitės grafikos lakštus. Pastarųjų metų dailininkės kūryboje dekoratyvaus tapybiškumo estetiką užgožia stipriai prasiveržęs emocingumas (matyt, iš dalies nulemtas Argentinoje gimusios dailininkės temperamento). Kompozicijose sušvyti aktyvi raudona spalva, pabyra jausmingi reljefiški ar dekoratyvūs, dėmės pavidalo rankų, lūpų, rožių motyvai. Neįprastuose ovalo, širmos ar vėduoklės konfigūracijos lakštuose nuvilnija ritmiški flamenko muzikos atgarsiai, spinduliuoja meilė ir begalinis gyvenimo džiaugsmas, persipinantis su praradimo liūdesiu. Visi Elvyros sukurti popieriaus lakštai gali papasakoti savo istoriją. Kiekviename – vis kiti prisiminimai, kurių emocinį poveikį menininkė sustiprina spalva.

Dailininkės parodos pavadinimas simboliškas: po vienu stogu žada sutilpti ne tik originalūs meno kūriniai, jaukūs šviestuvai ir susirinkusieji jais pasigrožėti. Po tuo pačiu stogu skambės ir muzika – temperamentingos aktorės, dainininkės ir šokėjos Brigitos Bublytės improvizacijos flamenko temomis. Autorės kūrybą pristatys dailėtyrininkė Regina Urbonienė.