7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Portretas kaip priemonė pažinti save ir kitus

„Jaunasis portretistas 2012“ Lietuvos medicinos bibliotekoje

Vidas Poškus
Nr. 4 (1018), 2013-01-25
Dailė
Justina Višnevska (13 m.). „Menui neabejingas nepažįstamasis“. Mok. Daina Steponavičiūtė, Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla. I vieta
Justina Višnevska (13 m.). „Menui neabejingas nepažįstamasis“. Mok. Daina Steponavičiūtė, Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla. I vieta

Aptarinėjant jaunųjų, tiksliau – pačių jauniausių menininkų kūrybą, esminis ir gana keblus yra vertinimo kriterijų pasirinkimas. Jaunieji menininkai – tai tie vaikai ir ,,žalio“ jaunimo atstovai, kurie kryptingai bando kurti, kai kurie iš jų realiai savo ateitį įsivaizduoja susietą su kokia nors menine raiška. Sistemingą jų ir jų tėvų ar globėjų požiūrį išreiškia lankomos meninio ugdymo mokyklos. O kriterijus galima skelti į dvi esmines grupes.
 

Vienas kriterijus, ypač aktualus kalbant apie vaikų piešinius, tapybą ir kitas dailės formas – tai nuoširdumas. Tiksliau sakant, vaizduotė ir drąsa. Ne kiekvienas iš mūsų yra pelnęs tokių dovanų. Antai kas nors galbūt yra drąsus kaip Bebaimis iš lietuvių liaudies pasakos, bet fantazijos trūkumas tai nustelbia. Kitam mintys, idėjos, įvaizdžiai, plastiniai sprendimai byra kaip iš gausybės rago, tačiau jis juos stabdo, grūda atgal, nes nepasitiki savimi, abejoja (,,ką pasakys kiti?“), teigia ,,aš nemoku, man neišeina“.
 
Kitas kriterijus vis dėlto yra profesionalumas. Tai svarbus argumentas, kuriuo remiantis yra skirstomi meno mokyklose sukurti kūriniai. Profesionalumo suvokimo skalė plati, ji aprėpia ne tik paties mokinio gebėjimus pagauti nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir pamatyti detalę, bet ir jo mokytojo galimybes užvesti ant teisingo kelio (žodyje ,,teisinga“ nebūtina ieškoti kokių nors fundamentalių prasmių – tai gali būti tik gerai sudėliotos proporcijos, pagal kompozicijos reikalavimus išdėstyti komponentai).
 
Tad ir Vilniaus Naujamiesčio moksleivių namų dailės studijos „Paveikslas“ vadovės tapytojos Grytės Pintukaitės-Valečkienės suorganizuoto respublikinio piešinių konkurso „Jaunasis portretistas 2012“ parodą reikėtų vertinti pasitelkiant minėtuosius kriterijus. Galima sakyti, kad paroda vyksta dviem pavidalais skirtingose vietose. Naujamiesčio moksleivių namuose galima pamatyti paskutinio barjero neperkopusių jaunųjų dailininkų darbų, o Medicinos bibliotekoje pristatoma laureatų kolekcija. Laureatų kiekis gausus, nes antrųjų ir trečiųjų vietų esama ne po vieną, atskiras nominacijas suteikė tokios solidžios institucijos kaip Vilniaus dailės akademija ar Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė. Nuoširdumo kriterijus yra svarbus abiem parodiniams vienetams, tačiau profesionalumo aspektas, būkime atviri, iš tiesų galioja tik laureatų ekspozicijoje.

Kažin ar parodą galima apriboti vien piešiniu kaip technika ir išraiškos priemone, nes esama ir spalvotais pieštukais, pastalėmis, guašu atliktų darbų – tokių, kuriuose rezultato siekiama ne tik pasitelkus liniją ar dėmę, bet ir spalvą. Tačiau vienija autorių siekis ,,pažinti save ir kitą bei atrasti savo vietą kūrybiniame gyvenime“ (tokie yra konkurso organizatorės ir parodos kuratorės G. Pintukaitės-Valečkienės suformuluoti tikslai).
 
Portreto žanras Lietuvos dailėje išgyvena ne pačias geriausias dienas. Ypatingų aukštumų po sarmatiškųjų galerijų ar Rustemo portretizmų (išskyrus pavienius atvejus – Juozo Šileikos, Vlado Eidukevičiaus ar kad ir Raimundo Sližio) nebuvo ir pasiekta. Todėl tokio konkurso organizavimas atrodo ne tik šiek tiek provokuojantis, bet ir labai reikalingas. Provokacija pasiteisino šimtu procentų, nes be didelių išvedžiojimų galima pasakyti, kad bent jau jaunųjų menininkų aplinkoje (ne be mokytojų ir mokyklų indėlio) portretas klesti ir yra svarbus. Provokacija pasiteisino net ir tame labai jau įpareigojančiame ,,savęs atradimo“ tiksle. Nes žvelgiant į lyrišką „Lietuvę“, sentimentaloką „Moterį ir šunį“, žaismingą „Draugės Urtės portretą“ ar dramatišką „Bronės portretą“ nekyla abejonių, kad vaikai sugeba pažvelgti į šalia esančio draugo, pažįstamo, šiaip žmogaus vidinį pasaulį, pajausti jį, įsijausti į jį ir perteikti. Šioje vietoje verta pridurti, kad gal didžioji dalis tų vaikų ir jaunuolių ateityje ir nebus menininkai, turbūt net nerodys didelio susidomėjimo šalia jų vykstantiems meno procesams (tikiuosi ir linkiu, kad būtų kitaip), tačiau svarbiausia, kad jie sugebės pajausti ir išgyventi. To juk savo esminiais tikslais ir siekia menas – nesvarbu, kokiam skoniui bei įsitikinimams jis atstovauja.

Paminėdamas atskirus kūrinius sąmoningai neįvardinau jų autorių. Viena vertus, manau, kad vaikų kūrybos atžvilgiu ne visuomet korektiška (bent jau dailės kritikui) įvardinti vieną ar kitą personaliją – nes visi vaikai iš tiesų yra genialūs. Jie nebijo ir nesivaržo. Užtenka pamatyti vien modiljaniškai migdoliškas vienos nupieštos merginos akis ar į savo pagyvenusią šeimininkę žvelgiančio šuns snukelį, ir visos konvencijos bei sąlygiškumai, atsiradę dėl metų ir patirties, byra į šipulius. Kita vertus, vaikų kūrybos girti nesinori dėl pedagoginių paskatų – kad pagyrus nosys pernelyg neužsiriestų. Girti tokiu atveju labiau norėtųsi autorių mokytojus – jų indėlis iš tiesų yra neeilinis. Koks? Tai liudija kad ir intriguojanti galimybė kai kuriais atvejais atpažinti menininko Žygimanto Augustino ar tapytojos Lolitos Rūgytės braižą vaikų piešiniuose.
 
O vis dėlto ypač svarbus yra nematomasis šios parodos-konkurso indėlis. Jis jau buvo nusakytas trumpai aptariant portreto ir žmogaus vidinio pasaulio pajautos santykį. Paradoksalu, kad kai kurie mūsų gyvenamu metu vykstantys dalykai gal ir neatrodo labai reikšmingi ir svarbūs. Skeptikas juk pasakytų: ,,Vaikiškų portretų parodėlė ir tiek. Pamanykite!“ Tačiau renginio dalyvių ateičiai tai gal veikia kaip reikšmingas tramplinas. Ar taip yra iš tikrųjų – pamatysime ateityje, po kelių ar keliolikos metų.
 
Paroda veikia iki sausio 31 d.
Lietuvos medicinos biblioteka (Kaštonų g. 7, Vilnius)
Dirba pirmadienį–penktadienį 11–19 val.

 

Justina Višnevska (13 m.). „Menui neabejingas nepažįstamasis“. Mok. Daina Steponavičiūtė, Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla. I vieta
Justina Višnevska (13 m.). „Menui neabejingas nepažįstamasis“. Mok. Daina Steponavičiūtė, Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla. I vieta
Tautvydas Rusteika (15 m.). „Moteris ir šuo“. Mok. Lolita Rūgytė, Šakių raj. meno mokykla. II vieta
Tautvydas Rusteika (15 m.). „Moteris ir šuo“. Mok. Lolita Rūgytė, Šakių raj. meno mokykla. II vieta
Oskaras Velbasys (9 m.). „Dama su vėduokle“. Mok. Rimantė Vertelkienė, Panevėžio dailės mokykla. III vieta
Oskaras Velbasys (9 m.). „Dama su vėduokle“. Mok. Rimantė Vertelkienė, Panevėžio dailės mokykla. III vieta
Robertas Lomsargis (17 m.). „Merginos portretas“. Mok. Vytautas Bliūdžius, Šilutės meno mokyklos, Švėkšnos klasė. III vieta
Robertas Lomsargis (17 m.). „Merginos portretas“. Mok. Vytautas Bliūdžius, Šilutės meno mokyklos, Švėkšnos klasė. III vieta
Šilinta Jančiauskaitė (17 m.). „Saulė tarp gėlių“. Mok. V. Skirgailaitė, Klaipedos E. Balsio menų gimnazija. Naujamiesčio seniūnijos nominacija
Šilinta Jančiauskaitė (17 m.). „Saulė tarp gėlių“. Mok. V. Skirgailaitė, Klaipedos E. Balsio menų gimnazija. Naujamiesčio seniūnijos nominacija