7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Violončelės, vibrato!

Pirmojo sezono koncerto Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras rudens sezoną pradeda pakiliai. Neseniai, rugpjūčio 30 d., prestižiniame Baltijos jūros festivalyje Švedijoje kolektyvas itin sėkmingu koncertu paminėjo Valstybės atkūrimo 100-metį.

7md rekomenduoja
  • Žurnalas „Kinas“
  • Modernaus meno centras
  • Lewben Art Foundation
  • Lietuvos išeivijos dailės fondas
  • Meno fondas
  • Nacionalinė dailės galerija
  • Lietuvos žinios
  • Lietuvos Nacionalinis Muziejus
  • Skalvija
  • Lietuvių filmų centras
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Grafikos meno centras
  • Lietuvos nacionalinė filharmonija
  • Modus radio
  • Lietuvos kultūros taryba
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
  • k-operator
  • Muzikos informacijos centras
  • Jansas TV
  • Literatūra ir menas
  • Rupert
  • Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
  • Muzikos galerija
  • Klaipėdos koncertų salė
  • Kulturpolis.lt
  • Kaunas photo
  • House of Puglu
  • ŠMC kino salė
  • Pasaka
  • Kultūros barai
  • Katinėlis & Gaidelis
  • Kūrybiška Europa
  • Šv. Jono gatvės galerija
  • Menų faktūra
  • Kamanė
  • Kauno miesto muziejus

„Juodaodė motina“ – režisieriaus Khaliko Allaho meilės laiškas Jamaikai

Niujorkietis fotografas ir režisierius Khalikas Allahas meno gerbėjams žinomas dėl savo ypatingos vaizdo kūrimo filosofijos. Geriausiai ji atsiskleidė 2015-aisiais pasirodžiusiame filme ,,Nigeriai lauke“ („Field Niggas“, 2015), sukurtame naktiniame Harleme (Niujorkas). Išskirtiniu autoriaus braižu pasižymi ir naujausias dokumentinis darbas ,,Juodaodė motina“ („Black Mother“, 2018), kviečiantis pakeliauti po neatrastą Jamaiką. Pristatydamas aibę ryškių asmenybių, šią salą vadinančių namais, režisierius atskleidžia sudėtingą šalies istoriją, brėžia paraleles tarp kolonijinių laikų ir dabarties skaudulių, tyrinėja religijos, lytiškumo, asmens, tapatybės klausimus: ,,Šį filmą visada įsivaizdavau kaip prizmę, per kurią pereina šviesa. Nors vietomis gali pasirodyti liūdnas ar bjaurus, jis perteikia modernios Jamaikos paveikslą, pabrėždamas šios salos ir juodaodžių moterų šventumą“, – sako režisierius.

Juodaodžių kino krikštatėvis

Melviną Van Peeblesą sunku įsprausti į vieną lentyną – jis rašytojas, scenaristas, muzikantas, kompozitorius, aktorius, montuotojas, prodiuseris, režisierius. Tai afroamerikiečių kino ikona.

Afroamerikiečių kinas: „blaxploitation“

Afroamerikiečių nepasitenkinimas lėtais pilietinių teisių judėjimo pokyčiais 7-ojo dešimtmečio viduryje vis didėjo. 1966 m. po pasikėsinimo į pilietinių teisių aktyvisto Jameso Mereditho gyvybę vykusiame protesto mitinge „Prieš baimę“ Kwame’as Ture’as pareiškė: „Vienintelis būdas, kuriuo galime sustabdyti baltaodžių puolimą, – perversmas. Nuo šiol mes sakysime – juodoji jėga.“ Tai buvo pirmas kartas, kai terminas „Juodoji jėga“ („Black Power“) buvo panaudotas kaip politinis šūkis, tapęs alternatyva nuolaidesniems pilietinių teisių judėjimo šūkiams (pvz., „Laisvė dabar!“) ir naujos pasipriešinimo bangos simboliu.

  PUSLAPIS IŠ 137  >>> Archyvas