Kinas

Allenas jiems nepadės

Krėsle prie televizoriaus

iliustracija
„Sensacija"

Nusibodo sensacijos. Ypač lietuviškos. Todėl „emigruoju“ į kino sales, kur šį mėnesį vieną kino festivalį iškart keičia kitas. Nelieka laiko įsijungti televizorių, nors artėjant žiemai čia pastebimai daugėja filmų. Pradėjusi nuo ankstyvųjų Woody Alleno filmų LTV, regis, artėja prie finišo. Ateinantį trečiadienį (29 d. 23.15) ji parodys vieną paskutinių jo filmų. Tai 2006 m. pasirodžiusi „Sensacija“. Viename interviu Allenas prisipažino, kad iš pradžių tai turėjo būti filmas apie labai ryžtingą ir savo darbui atsidavusį reporterį: „Jis pasirengęs grįžti iš anapilio, kad baigtų straipsnį. Buvo sumanytas pasakojimas apie tai, kaip žurnalistas atlieka tyrimą po mirties ir niekas negali jo sustabdyti. Tai – aukščiausios klasės tiriamoji žurnalistika.“ Tačiau vėliau Allenas susipažino su Scarlett Johansson ir nusprendė reporterio vaidmenį skirti jai. Filme žurnalistiką studijuojanti amerikietė per atostogas atsiduria Londone. Manau, kad Allenui tiesiog nekilo ranka pasiųsti gražuolę anapilin. Sau jis pasiliko fokusininko vaidmenį. Allenas prisipažįsta, kad magijos pasaulis jį žavėjo nuo mažens.

„Sensacija“ – lengvas ir malonus žiūrėti filmas, nors jame daug žmogžudysčių ir paslapčių, o rizikuodama savo grožiu ir jaunyste Johansson herojė net demaskuoja žudiką maniaką. Allenas šiek tiek pasišaipo iš mūsų sensacijų pomėgių, bet tautai, kuri primityvius Marininos ar Roberts detektyvus sugeba išleisti knygomis kietais viršeliais, tai vargu ar bus priimtina. Kartais užmetęs akį į kokią nors „kruviną“ lietuvišką laidą suprantu, kodėl rusai panašias paniekinamai vadina „trupovozka“. Mūsiškiai gausėjančius lavonus vis dar vežioja labai rimtai. Allenas jiems nepadės.

Kitą studentę amerikietę Deisę (Claire Danes) pamatysime Billy Hopkinso filme „Myli, nemyli“ (TV3, 25 d. 12.10). Jos senelė Nana (prancūzų kino legenda Jeanne Moreau) yra iš Europos kilusi žydė. Kai anūkė jai pasakoja savo liūdną meilės Itanui (Jude Law) istoriją, Nana prisimena vaikystę nacių okupacijos metais ir konclagerį.

Studentavimo metais prasideda ir filmo „Patikimas piemuo“ (BTV, 29 d. 21.45) herojaus istorija. Jis studijuoja klasikinę filologiją Jeilio universitete, kai gauna pasiūlymą dirbti žvalgyboje. Taip Edvardas Vilsonas (Matt Damon) pats save pasmerkia vienatvei, įtarinėjimams ir atstumtojo daliai. Filmo pagrindas – vieno CŽV kūrėjų Jameso Jesuso Angletono biografija. „Patikimą piemenį“ režisavo didis aktorius Robertas De Niro. Jis pakvietė vaidinti daug puikių aktorių – nebijančią prastai atrodyti Angeliną Jolie, Joe Pesci, Michaelą Gamboną... Sąrašas būtų ilgas. Pats De Niro taip pat suvaidino nedidelį generolo Salivano vaidmenį. Filmas ilgas, jame kruopščiai atkuriami keli šaltojo karo dešimtmečiai nuo CŽV įkūrimo iki gėdingai 1961 m. Kuboje pasibaigusios operacijos. De Niro visada domėjosi užsienio politika ir CŽV istorija bei žvalgybos metodais, bet „Patikimas piemuo“ buvo sutiktas gana prieštaringai. Tačiau ne vienos filme pasakojamos istorijos liudininkas, buvęs JAV ambasadorius Jungtinės Tautose Richardas C.A. Holbrooke’as negailėjo filmui komplimentų: „Tai vaidybinė istorinių įvykių versija, tiksliai atkurianti visas aplinkybes. Filmo kūrėjai perteikė tų neįtikėtinų žvalgybos, kontržvalgybos, šnipinėjimo ir išdavysčių šaltojo karo laikų dvasią. Negali suprasti naujųjų laikų, nežinodamas jų pradžios. Būtent apie tai ir pasakoja „Patikimas piemuo“.

Sunku būtų suskaičiuoti visus apie CŽV sukurtus filmus. Manau, kad kinas prisidėjo prie CŽV legendos sukūrimo. Be abejo, kinas kūrė ir kitą legendą, kuri gyva iki šiol. Turiu galvoje plėšiką, banditą Jesse Jamesą. Filmų, pasakojančių apie jo „žygius“, priskaičiuotume kelias dešimtis. Neseniai žymųjį banditą suvaidino net Bradas Pittas. LTV2 (28 d. 22.10) primins 1980 m. Walterio Hillo vesterną „Raiteliai iš toli“, kurio herojai yra broliai Jamesai, būsimas Jesse’o žudikas Robertas Fordas ir kiti gaujos nariai. Jie plėšia bankus ir traukinius, keliauja iš vienos užeigos į kitą, iš vieno viešnamio į kitą. Įdomu, kad „Raiteliuose iš toli“ brolius taip pat vaidina broliai: tris brolius Jangerius – trys broliai Carradine’ai: Davidas, Keithas ir Robertas, brolius Džeimsus – Jamesas ir Stacey Keachai, brolius Fordus – Christopheris ir Nicholas Guestai. Žodžiu, kur tik pažvelgsi, vieni giminės. Visai kaip Lietuvoje.

Jei kankina nemiga ir pasiilgote kažko niūresnio, jums padės B klasės filmų meistras Johnas Carpenteris. 1995 m. jo sukurto filmo „Beprotybės nasruose“ (LNK, šįvakar, 24 d. 00.10) herojus – detektyvas, tiriantis bestselerių autoriaus dingimo istoriją, pasiners į keistą rašytojo pasaulį. Šeštadienio naktį (25 d. 01.00) LNK parodys dar vieną niūrią dramą – Johno Schlesingerio „Akis už akį“ (1995). Filmo herojė yra Sally Field suvaidinta Karen. Jos vyriausiąją dukterį išprievartavęs ir nužudęs vyriškis, nepaisant įkalčių, buvo išteisintas. Karen jaučia, kad jis žudys ir toliau, todėl nusprendžia jį sulaikyti. Sekmadienio naktį (26 d. 23.40) LNK parodys vieną geriausių pastarųjų metų filmų – Davido Cronenbergo „Rytietiškus pažadus“ (2007). Filmą visai neseniai „7md“ pristatinėjo, priminsiu tik, kad veiksmas nukelia į šių dienų Londoną. „Rytietiškų pažadų“ herojus yra rusas mafijozas Nikolajus (Viggo Mortensen). Jis įsimyli akušerę (Naomi Watts), ieškančią mirusios gimdyvės – nepilnametės rusės prostitutės – kūdikio artimųjų.

Ko gero, šį savaitgalį teks dažnai įsijungti LNK. 25 d. 22.15 pabandysiu pasižiūrėti į save iš šalies. Alexandre’o Payne’o filmas „Apie Šmitą“ (2002) pasakoja apie šešiasdešimtmetį vyriškį, atsidūrusį gyvenimo kryžkelėje. Vorenas Šmitas (Jack Nicholson) tapo pensininku ir pasijuto visiškai sutrikęs. Jo dukra planuoja ištekėti už, Šmito nuomone, visai netinkamo tipo. Negana to, po 42 santuokos metų miršta Šmito žmona. Netekęs žmonos, šeimos ir darbo – visko, kas jam atrodė prasminga, Šmitas turi surasti naują gyvenimo tikslą. Gal jis pagaliau susimąstys apie tai, kas yra iš tikrųjų. Gal tai jau per vėlu?

Jei galėčiau, rinkčiausi praeitį. Tegu jūsų neapgauna fantastiškas dinamiško Tony Scotto veiksmo filmo „Déjā vue“ (LNK, 26 d. 21 val.) siužetas. Filmas pasakoja apie agentą Dagą (Denzel Washington), kuris tiria Naujojo Orleano garlaivyje teroristo padėtos bombos sprogimą. Jo auka tapo ir paslaptinga gražuolė. O gal galima sprogimo išvengti sugrįžus į praeitį? Scottas supina trilerį ir jaudinančią meilės istoriją, bet mane filme sužavėjo nesugrąžinamo laiko ilgesys. Jį labiausiai pajunti tą akimirką, kai ištinka déjā vue. Staiga pasijunti tarsi stovintis laiko upės viduryje, matai tai, kas jau buvo, žinai, kas nutiks netrukus, ir pasiduodi neaiškių prisiminimų tėkmei. Visada tikėjau, kad kino galia yra būtent sugebėjimas priversti išgyventi nesibaigiantį déjā vue.

Jūsų –
Jonas Ūbis