Praeities ir dabarties dermė

Bendras ekspozicijos vaizdas. 2008 m.

Vilniaus galerijoje „XX2“ vykstančioje parodoje „Paviršiai ir formos“ pristatyta dviejų dailininkų kūryba. Tai Gedimino Šibonio keramika ir Amerikos lietuvio Rimo Čiurlionio tapyba. Ši paroda dar kartą patvirtina, kad G. Šibonis yra vienas geriausių šalies keramikų. Norėčiau šį teiginį paaiškinti.

Pirmiausiai, reikėtų turėti omenyje esamą keramikos situaciją Lietuvoje. Norėdami geriau suprasti G. Šibonio darbus, prisiminkime, kad keramika gali būti amatas arba menas (puodai arba skulptūra). Kartais dailininkai keramikai kuria darbus, kurie yra „tarp“ puodo ir skulptūros. Susitarkime, kad tokius kūrinius vadinsime skulptūriniais indais. Tačiau kartais atsitinka taip, kad tokie kūriniai nebūna nei geri puodai, nei gera skulptūra.

G. Šibonio darbai yra kitokie. Šį dailininką galima pavadinti profesionaliu puodžiumi. Jis puikiai išmano keramikos amatą. Išaugus G. Šibonio kūrinių masteliui, ištobulėjus formoms, kūrybai įgavus ekspresijos, darbai tapo didingi ir orūs. Šio pokyčio rezultatas – aukštos vizualinės kokybės keramika. Kol dar yra painiavos diskusijose apie skulptūrinius indus, G. Šibonis sėkmingai geba derinti savo kūryboje puodžiaus amatą ir skulptūrą. Dailininko darbai atlikti nepriekaištingai, jie funkcionalūs, dizaineriški, dominuoja jų stilinga išvaizda. Kūriniai nepretenduoja būti grynąja skulptūra, bet meistriška, kokybiška ir meniška puodininkyste. Rafinuotos objektų formos, patrauklios paviršių tekstūros, meistriškai padarytos medinės detalės skrupulingai pritvirtintos odinėmis juostelėmis. Nepaisant retkarčiais pasitaikančių nuslydimų į keistus spalvinius derinius, keliamas įspūdis išties stiprus.

Dalis Lietuvos keramikų mano, kad užtenka savo kūrinius išdegti kaip juodąją keramiką ir tai juos pavers tradiciniais. Tačiau yra kūrėjų, kurie savo darbuose išties puoselėja Lietuvos senovines, viduramžių ir liaudies tradicijas. Įdomu ir išskirtina tai, kad G. Šibonio darbai – neabejotinai modernūs, o kartu juose jaučiama užkoduota užuomina į tradiciją. Kruopščiai paruoštos lenktos medinės rankenos (sukurtos specialiai eksponuojamiems objektams) primena seną vandens nešimo naščiais būdą. O tvarkingai įrėžti ir tekstūruoti keramikiniai paviršiai pakartoja amžių senumo lietuvių tradiciją apvyti puodus beržo tošimi. Taip kurdamas G. Šibonis tiesiogiai nekopijuoja istorinių liaudiškų stilių. Jis profesionaliai suvokia tradiciją ir darniai parodo ją savo novatoriškuose darbuose. Palyginti su kitais šiuolaikiniais lietuvių keramikais, G. Šibonio kūryba išsiskiria sąmoningumu ir gebėjimui sujungti praeitį su dabartimi.

Tradiciška, modernu, funkcionalu, estetiška ir neabejotinai išskirtina – toks būtų Gedimino Šibonio kūrybos apibūdinimas. Tiems, kurie turėjo progą pamatyti parodą galerijoje „XX2“, iš tikrųjų pasisekė. Menininkas labai retai eksponuoja savo darbus Vilniuje, o dauguma rodytų darbų jau priklauso privačioms kolekcijoms, todėl tikimybė juos vėl pamatyti ar įsigyti yra labai maža.