Muzika

Dvasingas ir rafinuotas Chopinas

Pianisto Philippe’o Giusiano rečitalis Vilniaus filharmonijoje

Aldona Eleonora Radvilaitė

iliustracija
Philippe Giusiano
M. Aleksos nuotr.

Prancūzų pianisto Philippe’o Giusiano pavardė jau gerai žinoma Lietuvoje, todėl į jo rečitalį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje spalio 18 d. susirinko daugybė klausytojų, norinčių pasimėgauti rafinuotai atliekamais Fryderyko Chopino kūriniais. Pasirodžius antrai šio pianisto įrašytai F. Chopino kūrinių kompaktinei plokštelei, Prancūzijos žurnalas „Le Monde de la musique“ rašė: „Toks įspūdis, lyg grotų pats Chopinas!“ Šitoks įvertinimas galėjo sudominti ne tik muzikos profesionalus, bet ir mėgėjus. Kas gi nenorėtų išgirsti savo mėgstamos muzikos, atliekamos kone autentiškai? Įdomu, ar galima žodžiais apsakyti, kaip skambino praeities didieji muzikos meistrai? Jeigu galima paklausyti įrašų, lengviau susidaryti nuomonę ar pajusti interpretatoriaus skleidžiamą įtaigą – su sąlyga, jei įrašas kokybiškas. Apie labai stiprias, kūrybingas asmenybes sprendžiame iš įspūdingų jų grojimo apibūdinimų, bet juk net muzikos žinovai, paskyrę savo gyvenimą šios meno šakos kūrimui, atlikimui ar vertinimui (analizavimui?), nevienodai girdi ir supranta interpretacijas. Tai ypač pastebima įvairiuose konkursuose, kai vertinimo komisijų nariai išsako vos ne prieštaraujančias viena kitai nuomones ir pateikia skirtingus balus, o publikos reakcija būna dar kitokia.

P. Giusiano gimė 1973-aisiais Marselyje, skambinti fortepijonu pradėjo penkerių metų. Trylikos jis tapo Ferenco Liszto konkurso laureatu, keturiolikos laimėjo Dariuso Milhaud konkurso pirmą premiją, šešiolikos tapo Paryžiaus konservatorijos, kurioje studijavo Jacqueso Rouviero klasėje, pianistų konkurso pirmos premijos laureatu. Septyniolikmetis P. Giusiano F. Chopino konkurse Varšuvoje užėmė aštuntą vietą. 1995 m. dar kartą ryžosi dalyvauti šiose prestižinėse varžybose ir tapo XIII tarptautinio F. Chopino konkurso nugalėtoju bei publikos numylėtiniu.

Pianistas tobulinosi Austrijoje pas puikų Zalcburgo Mozarteumo profesorių Karlą-Heinzą Kämmerlingą, vėliau Lenkijoje, vadovaujamas žinomo pianisto ir kompozitoriaus Miłoszo Magino. Beje, dabar P. Giusiano nuolat veda meistriškumo kursus šioje šalyje ir Japonijoje.

Stebina ne tik laimingai susiklosčiusi šio jauno pianisto karjera, bet ir nepaprastas aktyvumas bei ištvermė. Jam trisdešimt penkeri metai, o soliniai pasirodymai surengti vos ne visose prestižiškiausiose pasaulio salėse, taip pat grota su daugybe simfoninių orkestrų, žymių dirigentų. P. Giusiano nuolat kviečiamas dalyvauti įvairiuose festivaliuose. Jis Prancūzijoje ir Japonijoje įrašė penkias kompaktines plokšteles, palankiausiai įvertintos S. Rachmaninovo ir F. Chopino kūrinių interpretacijos. Kaip pranešė Vilniuje vykusio koncerto vedėja, pianistas ypač mėgsta skambinti ir J. Brahmso kūrinius. Sunku įsivaizduoti, kaip galima vienodai sėkmingai interpretuoti F. Chopino, S. Rachmaninovo ir J. Brahmso kūrinius – reikia būti tikrai visapusiškai gamtos apdovanotu universaliais gabumais. Nors šie trys kompozitoriai yra romantikai, jie labai skirtingi įvairiais aspektais. Šiuo metu pasaulyje nemažai jaunų pianistų, pasiekusių tikrai didelių virtuoziškumo (ar profesionalumo) aukštumų, bet ne visiems pasiseka padaryti pasaulinę karjerą, patikti ne tik publikai, bet ir profesionalams.

P. Giusiano Vilniuje šį kartą paskambino įvairią, sudėtingą F. Chopino kūrinių programą. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo du noktiurnai H-dur ir As-dur, op. 32, sonata c-moll, op. 4, ir baladė g-moll, op. 23. Antroje girdėjome dvidešimt keturis preliudus, op. 28.

Kuo labiausiai patinka klausytojams P. Giusiano traktuotės? Į tokį klausimą, ko gero, sunku atsakyti, nes kiekvienas individas vertina skirtingas atlikėjo savybes, tačiau akivaizdu, kad tai – profesionalumas, puiki atlikimo technika, maksimaliai sukoncentruotas dėmesys į visa, kas vyksta. Jei prisiminsime ankstesnius šio pianisto pasirodymus Vilniuje, pastebėsime, kad vis auga jo meistriškumas, tobulėja garso kokybė, muzikinis mąstymas.

Atrodo, kad P. Giusiano, kaip atlikėjo, prigimčiai labiausiai tinka rami, intelektuali muzika. Koncerto pradžioje nuostabiai gražiai nuskambėjo du noktiurnai. Atrodė, kad scenoje – pasakų princas, ramiai, poetiškai, preciziškai traktuojantis populiarųjį noktiurną H-dur ir daug rečiau skambinamą As-dur. Panašiai gležnai, grakščiai buvo atlikta ankstyvoji F. Chopino sonata c-moll, kurioje tarsi dar tik formuojasi kompozitoriaus kūrybinis braižas, nėra įsimintinų melodijų ar kontrastingų bei dramatiškesnių charakterių. Gal įvairesnė temine prasme šio ciklo pirmoji dalis (Allegro maestoso), kurią P. Giusiano traktavo šviesiai, skaidriai, delikačiai pateikė kiek skirtingas temas. Gana keistą antrąją dalį (Menueto. Allegretto), kuri pradžioje atrodo kaip paprastutė senovinė muzika, pianistas skambino ypač trapiai, grakščiai, inteligentiškai. Trečioji dalis (Larghetto) buvo panaši į šviesų noktiurną ar barkarolę, tarytum ramiai „plūduriavo“. Sonatos ketvirtoji dalis (Finale. Presto) priminė mums F. Chopino etiudų rinkinį – veržlių smulkių natų, sudėtingų pasažų dvigubomis natomis virtines, kurias atlikėjas grojo su užsidegimu, bet kartu trapiai, lengvai, be įtampos.

Baladės g-moll interpretacijoje pasitvirtino nuomonė, kad pianistas skambina rafinuotai, tiksliai ir kokybiškai vykdo išankstinius savo sumanymus, neleisdamas sau jokių emocinių proveržių; rūpinasi tikslingu, gražiu garsu, greitai, švariai ir sukauptai atlieka techniškai sudėtingus epizodus. Vyrauja šviesios, skaidrios nuotaikos ir didžiulė vidinė ramybė. Gal tai ir yra išskirtinis šios teigiamiems jausmams subalansuotos asmenybės bruožas – šiais įtampos ir nuolatinių stresų laikais laisvai, sklandžiai ir meistriškai skleisti gražius skambesius, maloniai nuteikti savo dvasine ramybe, šviesiu požiūriu į įvairius reiškinius?

Antroje Koncerto dalyje dvidešimt keturi labai skirtingi preliudai buvo panašiai, tik gal dar brandžiau, traktuojami. Pirma, tikslingai parinktas skambesys: žemame registre ar dramatiškoje muzikoje, pavyzdžiui, Nr. 9, E-dur (Largo) ar Nr. 14, es-moll (Allegro) – tamsiai, tirštai, Nr. 24, d-moll (Allegro appassionato) – ryžtingai ir greitai, kokybišku sodresniu tembru, o daugelyje kitų preliudų – šviesiai, lengvai, trapiai, kiek nostalgiškai skambėjo atliekama muzika. Antra, nuostabiai įvaldyta smulkioji technika. Ypač gražiai, greitai ir kokybiškai buvo paskambinti preliudai Nr. 5, D-dur (Allegro molto), Nr. 10, cis-moll (Allegro molto), Nr. 16, b-moll (Presto con fuoco), Nr. 19, Es-dur (Vivace).

Trečia puiki atlikėjo savybė – sugebėjimas ir intelektualiai, racionaliai kontroliuoti įvykių eigą, neforsuoti garso, ramiai ir be nereikalingos įtampos vykdyti sumanymus.

Publika atsistojusi karštais plojimais dėkojo svečiui iš Prancūzijos už jo meną ir prašė bisų. Po sudėtingos ir atsakingos ganėtinai ilgos programos pianistas ypač gražiai ir kokybiškai paskambino lėtai ir ramiai tekančią muziką – F. Chopino noktiurną Nr. 2, Es-dur, op. 55, dar atviriau ir laisviau atskleisdamas savo esteto ir intelektualo dvasines savybes.