Apginti Zeldą

Šiemet brolių Goncourt’ų premija – vienas svarbiausių ne tik Prancūzijoje literatūros apdovanojimų – paskirta Gilles’io Leroy romanui „Alabama Song“. Pagrindinė knygos herojė yra amerikiečių rašytojo Scotto Fitzgeraldo (jį bene labiausiai išgarsino romanas „Didysis Getsbis“) žmona Zelda. Ji visada laikyta isterike, sąmoningai gadinusia savo vyrui gyvenimą, beprote, kurios gyvenimas tragiškai nutrūko psichiatrinėje gydykloje. Leroy nusprendė apginti šį personažą, sugrąžinti Zeldai jos istoriją ir atskleisti asmeninę tragediją. Romano pavadinimas yra nuoroda į vietą, kur gražuolė Zelda 1918 m. susipažino su savo būsimu vyru. Knygoje pateikiama jų bendro gyvenimo istorija, bet kartu ir aprašoma tarpukario Alabamos atmosfera. Laureatui – keturiasdešimt aštuoneri, jis yra žurnalistas, literatūroje debiutavo 1987 m. romanu „Habibi“.

Šiemet konkurse dalyvavo 493 knygos. Iš jų François Nourrissier vadovaujama dešimties narių žiuri iš pradžių išrinko 15, paskui dešimt, o paskutiniame etape – penkias knygas. Favoritu laikytas Philippe’as Claudelis, knygos „Brodeko ataskaita“ („Le rapport de Brodeck“) autorius. Jo knyga pasakoja apie kažkur Prancūzijos rytuose įsikūrusį kaimelį, kuriame vieną dieną pasirodo svetimas žmogus, sulaukiantis vietinių gyventojų neapykantos.

Leroy nugalėjo dar tris kitas knygas. Olivier Adamo knygos „Niekieno prieglobstis“ („A l’abri de rien“) herojė pasineria į labdaringą veiklą – padeda benamiams emigrantams ir tarp jų suranda tikrą laisvės pojūtį, kurio jai stinga šeimoje. Claros Dupont-Monod „Žuet kančia“ („La passion selon Juette“) – istorinis romanas, pasižymintis feministiniais akcentais. Jo herojė taip pat autsaiderė, viduramžių Prancūzijoje prisijungusi prie eretikų. Dar vieną į finalą patekusį romaną „Raudona sofa“ („Le canapé rouge“) parašė Michele Lesbre. Jis taip pat apie moterį ir pasakoja kelionės ir meilės istoriją.

Prestižiškiausio Prancūzijoje literatūros apdovanojimo iniciatoriai buvo broliai rašytojai ir literatūros kritikai Edmond’as ir Jules’is Goncourt’ai. Pagal vieno jų testamentą prieš 105 metus gimė Goncourt’ų literatūros sąjunga, kuri po metų pirmą kartą paskyrė apdovanojimą geriausiam metų prozos kūriniui. Tarp premijos laureatų rasime Marcelio Prousto, Michelio Tournier, Marguerite Duras, André Malraux ir Simone de Beauvoir pavardes. Pernai premija buvo paskirta prancūzakalbiui amerikiečiui Jonathanui Littelui už kontroversišką romaną „Nemiegantieji“ („Les Bienveillantes“) – išgalvoto SS karininko karo prisiminimus.

Tradiciškai apdovanojimas yra simboliškas. Tai – 10 eurų (anksčiau buvo 50 frankų). Tačiau laureatas ir jo leidėjas gali tikėtis pelno iš pardavimų, nes dažniausiai išperkama šimtai tūkstančių apdovanotos knygos egzempliorių (pernai Littelo knyga pasiekė 730 tūkstančių).

Parengė Kora Ročkienė