Muzika

Muzika yra gyvenimas

NIKO koncertas Druskininkuose

Aliona Afanasjeva

Vaikščiodamas gražiomis Druskininkų miesto gatvėmis, negali negalvoti apie muziką, nes šis miestas tarsi persmelktas bene didžiausio Lietuvos menininko – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – minčių.

Liepos 1-ąją, sekmadienį, Druskininkų bažnyčioje susirinkusią publiką pradžiugino Gedimino Gelgoto vadovaujamas Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO) – jaunas kolektyvas, susibūręs 2006 m. rudenį. Iš pradžių tai buvo tik bendras siekis muzikuoti kartu, inicijuotas kompozitoriaus G. Gelgoto, tačiau netrukus būtent šis siekis ir padėjo sujungti muzikantus į draugišką, nuolatos koncertuojantį kolektyvą.

Jauni šio orkestro muzikantai – daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai, toliau gilinantys savo žinias ir tobulinantys grojimo techniką meistriškumo kursuose bei studijose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Pirmą kartą šį orkestrą publika išgirdo 2006 m. spalio 6 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, G. Gelgoto surengtame vakare „Be dviejų brūkšnių“, tačiau tada dar niekas negalėjo pamanyti, kad šie muzikuojantys jaunuoliai ir toliau koncertuos kartu. Bet koncertų buvo ir daugiau: vasario 3 d. Šv. Jonų bažnyčioje NIKO pristatė G. Gelgoto kūrinio styginių orkestrui „Ex Uno“ premjerą, kovo 1 d. orkestras koncertavo Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, balandžio 20 d. dalyvavo Studentų meno dienose, gegužės 5 d. – Gatvės muzikos dienoje, o štai liepos 5–12 d. gastroliavo Rusijoje, kur Maskvoje bei Sankt Peterburge pristatė naujai paruoštą koncertinę programą – S. Prokofjevo Antrąjį styginių kvartetą, R. Strausso, J.S. Bacho bei paties G. Gelgoto muziką.

Liepos 1-osios vakarą Naujų idėjų kamerinis orkestras atliko vieno garso koncepcija grindžiamą G. Gelgoto „Ex Uno“ bei kelis J.S. Bacho ir J.Ch. Bacho kūrinius. Labai neįprastai buvo atliekami koncerto pradžioje skambantys Bachų kūriniai – grojami be jokios pertraukos, jie skambėjo kaip didelis ciklinis kūrinys, prasidedantis ir užsibaigiantis Glebo Pyšniako atliekamais preludus ir postludus – „Sarabanda“ iš J.S. Bacho Siuitos Nr. 3.

Šioje G. Gelgoto sudėliotoje muzikinėje kompozicijoje, trunkančioje pusę valandos, kūriniai buvo išdėstyti kontrasto principu: po J.S. Bacho „Sarabandos“ skambėjo energingai atliekamas J.S. Bacho Motetas dvigubam orkestrui – sudėtingą, tirštos faktūros aštuonbalsį kūrinį NIKO orkestrantai grojo be natų.

Šį virtuozinį kūrinį pakeitė solinis numeris – bažnyčios viduryje orkestro koncertmeisterės Augustos Jusionytės atliekamas „Preliudas“ iš J.S. Bacho Partitos smuikui Nr. 3. Iškart po jo skambėjo „Adagio“ iš J.Ch. Bacho Koncerto violončelei ir orkestrui c-moll (atl. Vytautas Martišius) bei „Allegro assai“ iš J.S. Bacho Sonatos smuikui Nr. 3 (atl. Dalia Dėdinskaitė). Ciklą užbaigė pradžioje girdėta J.S. Bacho „Sarabanda“, šįkart atliekama jau dviejų NIKO artistų. Klausytojai liko nustebinti netikėto violončelės ir alto dialogo – G. Pyšniakui atliepęs V. Martišius grojo nuo vargonų balkono. Šis muzikinis ciklas klausytojams leido pajusti ypatingą J.S. Bacho muzikos sakralumą, tai virto didžiulėmis muzikinėmis apeigomis.

Kitas tą vakarą skambėjęs kūrinys – G. Gelgoto „Ex Uno“ – buvo atliktas ne mažiau sėkmingai. Vientisoje J.S. Bacho kompozicijoje klausytojai galėjo gėrėtis NIKO artistų technika, drąsiomis kūrinių interpretacijomis, o G. Gelgoto „Ex Uno“ tapo ode muzikiniam garsui – lėtai plėtojamas, kupinas įtampos kūrinys nuosekliai judėjo į kulminaciją, o po to visiškai ištirpo tyloje. Forte atliekami jaunųjų muzikantų kulminaciniai akordai užpildė absoliučiai visą bažnyčios erdvę – beliko stebėtis NIKO išgaunama garso kokybe bei dinaminės skalės platumu. Pasibaigus šiam kūriniui gausiai susirinkusi publika dėkojo muzikantams už nuostabų vakarą ir plojo atsistojusi.