Muzika

Kas įsiminė 2006-aisiais

Muzika

iliustracija
Opera „Birutė“ Nacionalinės filharmonijos scenoje
M. Raškovskio nuotr.

Dar vieniems įvairių įvykių ir patirčių kupiniems metams nenumaldomai artėjant prie pabaigos tradiciškai klausėme: kas iš muzikos (ir operos, baleto, šokio) gyvenimo labiausiai įsiminė šiemet? Prašėme išvardyti 3–5 įvykius (festivaliai, koncertai, vakarai, muzikos spektakliai, premjeros, atlikėjai, leidiniai etc.).

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1. Su pasisekimu Berlyno filharmonijos salėje atlikta Vykinto Baltako „Poussla“ ansambliui ir dideliam simfoniniam orkestrui. Sylvaino Cambrelingo vadovaujamo Štutgarto radijo simfoninio orkestro koncerte šis kūrinys skambėjo greta O. Messiaeno „Chronochromie“ (1959/1960) ir 70-metį švenčiančio H. Lachenmanno „Schreiben“ (2003/2004);

2. G. Puccini „Bohemos“ pastatymas Kongresų rūmuose, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus;

3. Neįgaliųjų teatro festivalis Giruliuose liepos mėnesį;

4. Iš pasirodžiusių muzikinių knygų, manau, reikšmingiausia – Donato Katkaus  „Muzikos atlikimas“.

Vaclovas Juodpusis

Muzikinių renginių būta daug ir gerų. Atmintis daug ką išsaugojo. Žinoma, dėl darbų gausos negalėjau pabuvoti visuose koncertuose, apie kuriuos girdėjau daug gražių atsiliepimų.

1. Ryškiausiu minėčiau pasaulinio garso operos solisto Sergejaus Larino ir jo žmonos Lilijos Deksnytės-Larinos koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kuris įspūdingai užbaigė VIII Lietuvos muzikų rėmimo fondo surengtą festivalį „Sugrįžimai“ (beje, ir kiti šio festivalio koncertai – nepamirštami);

2. Nuo pradžios iki pabaigos stebėjau IV tarptautinį menų festivalį „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“. Kiek daug puikių atlikėjų jame dalyvavo! Apie 70 renginių! Nepamirštami liko I.R. Budrytės Kummer, D. Stulgytės Schmalenberg, F. Thomaso, H. ir A. Dembskių iš Vokietijos, B. Vainiūnaitės, A. Budrio, P. Vyšniausko ir daugelio kitų rečitaliai, A. Šenderovo autorinis koncertas…

3. Esu liudininkas, kaip Lietuvos klausytojai sutinka Virgilijaus Noreikos ir jo vadovaujamos Operos studijos ugdytinius. Girdėjau kelias dešimtis aukščiausio lygio pasirodymų pilnutėlėse salėse, bažnyčiose. Gaila, kad to nemato ir nejaučia Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas, jo nariai. Pasiskaitytų, kas apie tai parašyta G. Dauguvietytės knygoje „Post scriptum“.

4. Lietuvos muzikinio gyvenimo panoramą papuošė Čiurlionio kvarteto ir pianistės iš JAV Ievos Jokūbavičiūtės koncertas. Kiek jaudinančių emocijų išgyveno visi klausytojai!

5. Kol kas tiesiogine prasme nepasvėriau muzikologo Jono V. Bruverio knygos „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“. Žaviuosi viskuo, kas čia sudėta – nepraleisti net mažiausi faktai, sužibėjusios, nors ir kuklios, asmenybės! Taip sukurta prasminga teatro istorija, kurios jau niekas nebepradangins. Ačiū! Gaila, kad ji jau nebesiekia šių metų su nuostabia G. Puccini operos „Madam Baterflai“ premjera ir visišku kontrastu – R. Strausso operos „Salomėja“ pastatymu.

Algirdas Klova

1. Vieno žinomiausių bluegrass mandolinos virtuozų Andy Owenso koncertai festivalyje „Vilnius Bluegrass 2006“ ir pasirodymas LTV laidoje;

2. Didysis Paco de Lucia „Vilniaus festivalyje“;

3. Atsinaujinęs ir daugybę emocijų sukėlęs festivalis „Skamba skamba kankliai“;

4. Sero Eltono Johno koncertas;

5. Balio Buračo fotografijų (nemažai jų atspindi lietuvių muzikavimo tradicijas) knygelių išleidimas.

Beata Leščinska

Įdomiausia pasirodė tai, kas susiję su teatru ir moterų balsais:

1. G. Puccini „Madam Baterflai“ LNOBT scenoje (rež. A. Minghella, C. Choa) ir fenomenaliai Irenos Zelenkauskaitės parengtas Čio čio san vaidmuo;

2. Įspūdingas Violetos Urmanavičiūtės debiutas Aidos vaidmeniu Milano „La Scala“ teatre;

3. Reginos Carter koncertas – sodraus, „klasikinio“ džiazinio balso fiesta „Kaunas Jazz“ festivalyje;

4. Prieškario Berlyno dvasią atgaivinusios Utes Lemper koncertas „Vilniaus festivalyje“;

5. R. Strausso „Salomėja“ su Sigute Stonyte (taip pat puikiais M. Zalasinskio, P. Wunderio, L. Račkauskaitės vaidmenimis) LNOBT.

P.S. Įspūdį paliko Steve’o Reicho koncertas „Gaidos“ festivalyje ir G. Puccini „Bohema“ Kongresų rūmuose (kad ir kaip vertintum, įvykis – ryškus).

Vytautė Markeliūnienė

1. Dirigento Roberto Šerveniko šį rudenį Filharmonijoje parengtų programų (labai skirtingų ir brandžių) maratonas: spalio 28 d. – O. Balakausko, A. Jasenkos, H. Lachenmanno ir E. Varese’o kūrinių koncertas festivalyje „Gaida“; lapkričio 6 d. – M. Petrausko opera „Birutė“; lapkričio 11 d. simfoninis koncertas (solistai – smuikininkas Ph. Graffinas ir trimitininkas I. Kramarevas), kurio ašimi tapo D. Šostakovičiaus Simfonijos Nr. 8 interpretacija; lapkričio 18 ir 29 d. koncertai su Lietuvos kameriniu orkestru; gruodžio 9 d. atlikta simfoninė programa, kurioje itin įspūdingai skambėjo H. Berliozo „Fantastinė simfonija“;

2. Pianistų Petro Geniušo (vasario 18 d. Nacionalinėje filharmonijoje), Jurgio Karnavičiaus (gruodžio 16 d. Kongresų rūmuose) ir Irmos Kliauzaitės (liepos 21 d. Tarptautiniame Th. Manno festivalyje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje) rečitaliai;

3. Iš renginių – puikiai debiutavęs ir perspektyvus Tarptautinis operos kritikų seminaras „Opera naujų medijų amžiuje“, įvykęs lapkričio 27 d., ir kompozitorės Onutės Narbutaitės jubiliejinis vakaras Vilniaus rotušėje, birželio 12 d.;

4. Iš leidinių – muzikologo Jono Bruverio monumentalus darbas „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ ir muzikos įrašų leidyklos „Semplice“ (vadovė Rūta Skudienė) kruopščiai ir skoningai parengta kompaktinė plokštelė „Cantate Domino“, kurioje sutelkta XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika iš Sapiegų albumo ir Kražių vargonininko sąsiuvinio.

Vita Mozūraitė

1. Manau, pati ryškiausia šių metų žvaigždutė yra choreografė ir šokėja Loreta Juodkaitė, kaip nedidelė, bet smagi bombikė įlėkusi į Lietuvos šiuolaikinio šokio pasaulį. Jos improvizacijos su džiazo muzikantais, šokio spektaklis „Čia ir dabar...“ su „gyva“ muzika tarptautiniame festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“, drauge su Valentinu Masalskiu sukurtas šokio diptichas „Salamandros sapnas. Paveikslas“, šokio spektaklis „Riba“, sukurtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalaurams aktoriams-šokėjams – viskas rodo, kad naują Lietuvos šiuolaikinio šokio puslapį pradeda rašyti įdomi, kūrybinga, talentinga asmenybė;

2. Įvykis, sujaukęs mąstymą: viešas Lietuvos šokio informacijos centro direktoriaus Audronio Imbraso pareiškimas, kad jis daugiau neorganizuos tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“. Tai buvo platus atviras langas į pasaulinį šiuolaikinio šokio vyksmą, ir panašu, kad oficialios šalies ir miesto institucijos padarė viską, kad tą langą užkaltų;

iliustracija
Opera „Bohema“ Vilniaus kongresų rūmų scenoje
D. Matvejevo nuotr.

3. Džiugus įvykis – tai dabartinis LMTA aktorių-šokėjų ketvirtasis kursas (vadovė – Aira Naginevičiūtė). Jie – įdomūs, drąsūs, netradiciniai. Gal pagaliau išsijudins jų rengimas, nebus jie tokie anemiški, kaip daugelis iš dviejų ankstesnių laidų?

4. Choreografo Jurijaus Smorygino autorinis vakaras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Džiugu, kad šis choreografas vis dar kuria tuos žavius nedidelius dalykėlius – duetus, solo ir pan., kurie visuomet jį išskyrė iš kitų šokio kūrėjų. Tiesa, didesnės apimties choreografo darbai nepalieka tokių šviesių prisiminimų, bet vis dėlto ir juose galima pririnkti visą saują perlų.

Lina Navickaitė

Ne taip dažnai, kaip norėtųsi, būnant Lietuvoje, sunkiai įmanoma apibendrinti muzikinio gyvenimo visumą (nors tuomet ji gal net su didesne atida sekama interneto erdvėse ar žurnalų puslapiuose – muzikos kritikos būtinybė!). Tad tikrai šiuose įspūdžiuose liks neatleistinų spragų. Vis dėlto:

1. „Steve Reich and Musicians“ koncertas „Gaidos“ festivalio P.S. – fantastiškai atlikta nuostabi muzika, ką čia bepridursi;

2. Richardo Strausso „Salomėjos“ pastatymas LNOBT – juk neprašėte vardyti tik teigiamų dalykų?.. „Salomėja“ įsiminė kaip šiemet labiausiai lauktas ir menkai tuos lūkesčius pateisinęs (nei pernelyg nuvylęs, nei pradžiuginęs – tiesiog daug triukšmo dėl nieko) muzikinis įvykis. Kad ir kaip būtų, nepaprastai džiaugiuosi, kad šį operos meno šedevrą vėl galėsime matyti Vilniaus scenoje;

3. Pianisto Sergejaus Babajano rečitalis „Kristupo klavyruose“ liepos 18 d. – daug galimų įprastinių epitetų apie puikų koncertą peržengiantis vakaras;

4. Lietuvos muzikų sąjungos išleista Donato Katkaus knyga „Muzikos atlikimas“ – neišvengusi kai kurių „nelygumų“, tačiau pirma ir labai reikalinga tokio pobūdžio bei apimties knyga Lietuvoje apie muzikos interpretacijos meną;

5. Nacionalinė kultūros ir meno premija Jonui Bruveriui – ne tik dėl to, kad bus smagu šį apdovanojimą išvysti muzikologo rankose.

Rita Nomicaitė

1. Jono Bruverio knygos „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ pasirodymas;

2. Operos „Birutė“ pastatymo 100-mečio minėjimas Nacionalinėje filharmonijoje;

3. Prancūzų pianisto Roger Muraro koncertai Lietuvoje (vasario mėn.);

4. Ludwigo van Beethoveno Fortepijoninio trio B-dur, op. 11, atlikimas Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 6 d. – atliko Darius Dikšaitis (smuikas), Saulius Lipčius (violončelė), Ieva Jokubavičiūtė (fortepijonas, JAV);

5. Lietuvos kamerinio orkestro susiformavęs puikus tonas.

Rima Povilionienė

Trumpai apie tai, kas iki šiol „nepaleidžia“ ir tarsi refrenas sugrįžta gyvais emociniais prisiminimais:

1. Dar dabar ausyse skamba Mūzos Rubackytės grojama antra dalis iš J. Brahmso fortepijoninio koncerto Nr. 2. Gal todėl, kad ją labiausiai iš viso koncerto mėgstu – niekaip nepaleidžia tas penkių garsų ilgesingas ritminis motyvas. Prisipažinsiu, kurį laiką buvau praradusi norą lankytis pianistės koncertuose po jos interpretuoto D. Šostakovičiaus fortepijoninio koncerto. J. Brahmsas atviliojo ir nenuvylė – gavau tiesiog su kaupu. Nuoširdžiausi sveikinimai pianistei Nacionalinės premijos proga;

2. Ilgai lauktas Jono Bruverio įspūdingas ir neįkainojamas tomas apie Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Ir nepaprastai džiaugiuosi, kad muzikologas įvertintas Nacionaline premija. Iš leidinių minėčiau ir Vytautės Markeliūnienės knygą „Izidorius Vasyliūnas. Gyvenimas. Veikla. Straipsniai. Laiškai“;

3. Gruzinų choro „Rustavi“ vakaras Bernardinų bažnyčioje. Klausiausi koncerto aukštai vargonų chore, prie barokinių vargonų prospekto griaučių, į kur nuo altoriaus prietemoje sklido religinės gruzinų giesmės. Tą vakarą prisimenu kaip kažkokią mistiką – susidūrimą su šimtmečių senumo muzikos paveldu. Apskritai festivalis „Pax et bonum“ tapo išties unikaliu reiškiniu labdaringame muzikiniame pasaulyje;

4. Džiaugiuosi, kad šiemet sugrįžo dirigentas Vladimiras Ponkinas (kaip norėtųsi, kad jį dažniau kviestų LVSO) – tokį susikalbėjimą, supratimą „be žodžių“ tarp maestro ir milžiniško simfoninio orkestro retai tenka išgirsti;

5. Roberto Šerveniko interpretuota D. Šostakovičiaus Aštuntoji simfonija, Sauliaus Sondeckio diriguota F. Schuberto Didžioji simfonija...

Živilė Ramoškaitė

Muzikinis gyvenimas intensyvėja ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Kasmet girdime apie visai naujus muzikos renginius, ištisus festivalius, kuriuos išgirsti ir įvertinti trūksta ne tik laiko, bet ir galimybių. Manau, tai ne mano vienos problema. Aptardami savo įspūdžius labiausiai remiamės sostinės renginiais. Dėl to iš anksto prašyčiau neįsižeisti kituose miestuose, kad ir Kaune bei Klaipėdoje, vykusių gražių renginių organizatorių.

Tarp festivalių pirmenybę atiduodu „Vilniaus festivaliui“, kuris, jei ne visu šimtu procentų, tai vis tiek didžiausia dalimi suteikia nepamirštamų įspūdžių. Iš kitų išskirčiau „Gaidos“ festivalį, kuriame šiemet sužavėjo M. Kagelio kūrinių koncertas bei susitikimas su autoriumi ir S. Reichas su savo muzikantais.

Tarp nefestivalinių koncertų buvo daug išties ryškių, visų neišvardysi; džiugina Lietuvos kamerinio orkestro W.A. Mozarto ir šiuolaikinių autorių programos, J. Domarko jubiliejinis ciklas su LNSO, pianistų M. Rubackytės, P. Geniušo ir kitų parengtos naujos programos, intensyvi mūsų styginių kvartetų bei kitų kamerinių ansamblių veikla. Kongresų rūmuose ambicingus projektus kuria ir vykdo Valstybinis simfoninis orkestras.

Jei privalėčiau išskirti vieną vienintelį reiškinį, be jokių dvejonių tai būtų G. Puccini operos „Madam Baterflai“ naujasis pastatymas Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Muzikologų stovykloje taip pat šventė: J. Bruveris už savo ilgametį triūsą prie operos istorijos apdovanotas Nacionaline premija. Nuoširdžiai sveikinu!

Helmutas Šabasevičius

1. Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivės Kristinos Gudžiūnaitės pasirodymas baigiamajame baleto skyriaus koncerte ir pagrindiniai apdovanojimai tarptautiniuose jaunųjų šokėjų konkursuose Moroje (Švedija) bei Grasse (Prancūzija);

2. Angelino Preljocajo „Metų laikai“;

3. „Theatre Vidy-Lausanne“ spektaklis „Haširigaki“, pristatytas festivalyje „Sirenos“;

4. Ingos Cibulskytės debiutas S. Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“.