Dailė

LDK vėliavos ir žemėlapiai

Lietuvos dailės muziejaus parodos Valstybės dienai

Ona Mažeikienė

iliustracija
Augusto II Sakso laikų pėstininkų vėliava, Švedijos kariuomenės paimta kaip trofėjus 1702 m.

Pabaiga. Pradžia Nr. 718

Kita Valstybės dienai Taikomosios dailės muziejuje atidaryta paroda – "Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai". Joje muziejaus lankytojai pirmą kartą galės pamatyti pusšimtį XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavų bei XVII a. vidurio žemėlapių (originalų ir faksimilių), kuriuos, kaip trofėjus, paėmė švedų kariuomenė vadinamojo Šiaurės karo metu. Parodai vėliavas paskolino Švedijos Armijos muziejus, o žemėlapius – Karo archyvas. Šita tarptautinė paroda yra UNESCO Pasaulinio paveldo komiteto 30-osios sesijos oficialus renginys.

Parodoje eksponuojamos vėliavos ir žemėlapiai mena XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios laikus, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išgyveno sunkius, kraštą alinančius karus.

XVIII a. viduryje Lietuvą nusiaubė Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė. Pirmą kartą buvo svetimšalių užimtas ir žiauriai nuniokotas Vilnius. Švedija taip pat siekė tapti Baltijos jūros valdove ir nebuvo palanki Lietuvai, ypač Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui Kazimierui (1648–1668 m.), mėginusiam tęsti Vazų dinastinę politiką ir besiskelbusiam Švedijos karaliumi. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viduje didikai vaidijosi tarpusavyje. Vieni tarėsi su rusais, kiti su švedais. 1655 m. ir Švedijos kariuomenė užėmė dar rusų neužimtą Lietuvos teritoriją (Žemaitiją, Upytės pavietą). Dalis bajorų, vadovaujami Jonušo Radvilos, LDK vardu 1655 m. spalio 20 d. Kėdainiuose pasirašė sutartį su Švedija prieš Rusiją. Tų pat metų gale J. Radvila pasitraukė į Tikocino pilį ir greit mirė. 1656 m. Rusija pradėjo karą su Švedija, toliau švedų dalinių Lietuvoje nebeliko.

Nepraėjus nė pusšimčiui metų, Lietuva vėl virto Rusijos ir Švedijos kovų arena. Valdant Lietuvą Saksonijos kunigaikščiui Fridrikui Augustui II (1697–1706, 1709–1733), Lietuva buvo įvelta į vadinamą Šiaurės karą (1700–1721). Augustas II, kaip Saksonijos kunigaikštis, tarėsi su Rusijos (kuriai rūpėjo išėjimas į Baltijos jūrą) caru Petru I prieš Švediją. LDK viduje vyko aršios didikų Sapiegų kovos su G. Oginskiu, Mykolu Višnioveckiu ir kitais. Švedų ir rusų kariuomenės išilgai ir skersai žygiavo per Lietuvą kaip visuomenės dalių sąjungininkai. Mat Sapiegos prašė Švedijos karaliaus Karolio XII apsaugoti jų dvarus Žemaitijoje. Švedų kariuomenė įžengė į LDK, paėmė Biržų pilį ir 1701–1702 užėmė vakarinę LDK dalį. Iš Žemaitijos Karolis XII patraukė į Lenkiją. 1703 m. buvo sudaryta LDK ir Rusijos sutartis. Didikų tarpusavio kovos, svetimų kariuomenių žygiai (1704–1708) žiauriai nuniokojo Lietuvos teritoriją. Padariniai – badas ir maro epidemija.

Parodos salėje didelėje vitrinoje eksponuojamos keturios autentiškos XVII–XVIII a. pradžios Lietuvos valdovų ir valstybės vėliavos. Dvi jų – Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos valdovo Augusto II Stipriojo (1697–1733) vėliavos, paimtos švedų kariuomenės 1702 07 09 prie Klišovo (Kliszów, Lenkija). Abi vėliavos panašios: viena melsvos, antra žalsvos šilkinės taftos, dvipusės. Vienoje pusėje, centre, lauro lapų vainike, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas, baltas Vytis, virš jo – valdovo karūna, kitoje pusėje – Lenkijos karalystės herbas baltas Erelis. Vėliavos įspūdingos, didžiulės, viena – 267 x 340 cm, koto ilgis – 288 cm, antra – 266 x 326 cm, koto ilgis 333 cm, antgaliai 10 cm.

Trečia eksponuojama vėliava yra prieš Sapiegas kovojusio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono, nuo 1737 m. didžiojo etmono Mykolo Servacijaus Višnioveckio (1680–1744) kavalerijos. Vėliava mėlyno aksominio šilko. Jos centre aukso ir sidabro gijomis išsiuvinėtas Abiejų Tautų Respublikos herbas keturių laukų skyde, priešpriešiais – Lietuvos ir Lenkijos herbai, o jų centre – Saksonijos herbas (sukryžiuoti kardai). Vėliavos dydis 59 x 60,3 cm, 307 cm kotas su 10 cm antgaliu. Vėliava švedų kariuomenės paimta (1702 07 26) prie Jakabpilso (Latvija).

Ketvirtoji – XVII a. pradžios trimitininkų trimitų vėliava. Ji pasiūta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto III Vazos (1587–1632) vedybų 1605 m. su Konstancija Habsburgiete proga. Tokiomis vėliavomis vestuvinėje procesijoje buvo papuošti trimitai. Vėliava pasiūta iš raudono augalinio motyvo damasto, jos centre yra keturių laukų skydas su karališka karūna, jame priešpriešiais išdėstytas Abiejų Tautų Respublikos herbas: Erelis – Vytis, Vytis – Erelis, pastarojo centre mažesnis skydelis su Švedijos herbu – Trys karūnos ir Grifas, o centre – Vazų dinastijos herbas, Pėdas. Aplink skydą su herbais – Auksinė Vilos ordino grandinė. Vėliava 103 x 80 cm, švedų kariuomenės paimta Varšuvoje 1655 metais.

Vitrinos priekinę sieną puošia padidintas 1613 m. Lietuvos žemėlapis, vitrinos šonus – karių piešiniai.

Ant ekspozicijos salės sienų eksponuojama dvidešimt istorinių vėliavų kopijų, padarytų pagal Hoffmano ir Johanssono albumo (XVII–XIX a.) piešinius (originalai neišliko). Rodomos Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos (1623–1648) žmonos Renatos Cecilijos, artilerijos generolo Juzefo Mnišeko, Radvilų, Oginskių, Višnioveckių ir kitų Lietuvos didikų pulkų vėliavų faksimilės.

Vėliava – simbolinis, skiriamasis ženklas. Lietuvoje vėliavos žinomos nuo XIV a. kaip kariuomenės būrių skiriamieji ženklai. Buvo sakoma, kad mūšyje dalyvavo tiek ir tiek vėliavų (reiškia pulkų). XV–XVIII a. LDK seimo buvo renkama karinė pareigybė – vėliavininkas (karūža), jis nešdavo vėliavą kariuomenės priešakyje, eidavo šalia valdovo, o dažniausiai – karo vado, etmono. Nuo XVI a. II pusės valdovo vėliava ir valstybinė vėliava buvo atskiros. Savo vėliavas turėjo religinės, kitos organizacijos, cechai, atskiros didikų giminės.

Salės centre, vitrinėlėse, eksponuojami devyni originalūs XVI a. vidurio nedidelio formato žemėlapiai, piešti popieriuje tušu ir akvarele. Žemėlapiai žymi teritoriją nuo Veliuonos iki Račkų (dabar Lenkija). Tai švedų žvalgų 1655 m. labai kruopščiai padaryti žemėlapiai: Veliuona – Gelgaudiškis (atstumas 2 mylios), Gelgaudiškis – Sudargas (3 mylios), Sudargas – Slavikai (2,5 mylios), Slavikai – Kudirkos Naumiestis (4 mylios), Kudirkos Naumiestis – Virbalis (2 mylios), Virbalis – Vižainis (4 mylios), Vižainis – Blenda (2,5 mylios), Blenda – Bakalariava (2,5 mylios), Bakalariava – Račkos (2 mylios). Žemėlapiai yra smulkūs, tikslūs, pažymėti atstumai tarp vietovių, keliai, miškai. Matyt, jie buvo naudoti ir Šiaurės karo metu.

Kitose vitrinose eksponuota Lietuvos Brastos miesto ir tvirtovės 1657 m. bei Biržų miesto ir pilies 1704 m. planai, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Žemaitijos kelių 1702 m. žemėlapiai. Greta lankytojas pamatys 1704 m. raižinį – Plungės panoramą. Be to, visi eksponuoti originalūs planai ir žemėlapiai yra išdidinti ir rodomos jų faksimilės, kurias lankytojui patogu žiūrėti. Dar rodomos žemėlapio Torūnės – Gardino kelias (1708 m.) bei Biržų miesto ir pilies plano (1625 m.) faksimilės.

Parodoje pirmą kartą matome originalias XVII a. pradžios – XVIII a. pabaigos vėliavas (nes Lietuvoje išlikusi vienintelė Trakų vaivadijos XVI a. pab. vėliava, saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Žemėlapiai, planai papildo iki tol turėtas žinias. Visa ši medžiaga labai reikšminga Lietuvos istorijos, kartografijos, geografijos mokslui. Tikėtina, kad ir kitos svetur saugomos lietuviškos vertybės vienaip ar kitaip bus eksponuotos Valdovų rūmuose.