Pirmasis

Marcas Chagallas ir Co. Vilniuje

Grafikos darbų paroda iš Marco Chagallo muziejaus Vitebske

Živilė Ambrasaitė

iliustracija
Joano Miró piešinys

Šiuo metu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje eksponuojami Marco Chagallo (1887–1985) ir jo bendraamžių bei draugų Joano Miró, George’o Braque’o, Vasilijaus Kandinskio, Fernando Léger, Pablo Picasso ir kt. dailininkų, XX a. pirmosios pusės naujų krypčių – kubizmo, futurizmo, ekspresionizmo, siurrealizmo, informel, abstrakčiojo ekspresionizmo – pradininkų ir sekėjų, grafikos darbai – spalvotos litografijos ir ksilografijos. Kadangi minėtų menininkų pavardėms komentarų nereikia, plačiau kalbėsiu apie rodomą kolekciją ir jos savininkus.

Eksponuojami darbai priklauso Vitebsko Marco Chagallo muziejui. Jis įkurtas 1992 m. liepos mėnesį, švenčiant 105-ąsias dailininko gimimo metines, o po penkerių metų, 1997-ųjų liepą, atidaryti Chagallo namai-muziejus. Muziejų sudaro du padaliniai – dailininko namai-muziejus ir meno centras. Nepaisant komplikuotos padėties Baltarusijoje, jo darbuotojai vis aktyviau bendradarbiauja su užsieniu: "Kadangi čia – Chagallo gimtinė, tai šis taškas pasaulio žemėlapyje, nepaisant buities ir visų kitų sunkumų, veikia kaip dalis bendros Europos kultūros erdvės", – sakė muziejaus direktorė Liudmila Chmelnickaja. Muziejus ne tik kaupia medžiagą, susijusią su dailininko gyvenimu ir kūryba – jam priklausančiame Meno centre nuolat rengiamos parodos, konferencijos, simpoziumai. Darbuotojai artimai bendrauja su dailininko anūkėmis – JAV gyvenančia Bella Meyer ir Šveicarijoje gyvenančia Meret Meyer-Graber, – paskutinėmis senelio palikimo paveldėtojomis. Jos muziejui padovanojo Chagallo ofortų ciklą, skirtą Nikolajaus Gogolio poemai "Mirusios sielos". Meret Meyer-Graber leido iš prancūzų į rusų kalbą išversti ir publikuoti jos parašytą Chagallo biografiją, taip pat padovanojo nuotraukų iš šeimyninio archyvo. Vilniuje veikianti paroda – trečioji Chagallo muziejaus užsienyje surengta ekspozicija. Pirmoji "Pennas ir Chagallas: mokytojas ir mokinys" organizuota 2001 m. Latvijoje, antroji – "Chagallas ir Biblija" – 2003-aisiais rodyta Lenkijoje. Į Lietuvą atvežta kolekcijos dalis – apie penkiasdešimt grafikos darbų, – užsienyje rodoma pirmą kartą.

Kokiu būdu sukaupta kolekcija? Pasak L. Chmelnickajos, netgi muziejaus darbuotojai prieš dešimtį metų nebūtų patikėję, kad jiems pavyks įsigyti tiek dailininko darbų. Daug ką nulėmė atsitiktinumas ir žmonių geranoriškumas. Ypač daug davė pažintis su Vokietijoje gyvenančiu gydytoju Heinrichu Mandeliu (g. 1920), kuris nuo jaunystės domėjosi Chagallo kūryba, kolekcionavo jo grafikos darbus, kaupė knygas apie dailininką ir XX a. pirmosios pusės meną. Daugelį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančioje parodoje "Marcas Chagallas ir XX a. pirmosios pusės avangardistai" rodomų grafikos darbų Vitebsko muziejui padovanojo minėtasis kolekcionierius.

Lemtingas Mandelio susidūrimas su Chagallo kūryba įvyko vėlyvą 1937-ųjų vasarą, kai būsimasis gydytojas su savo mokyklos draugu Miunchene aplankė Vokietijos muziejuje tuo metu vykusią Degeneratyvaus meno parodą (Entartete Kunst). Pirmą kartą apžiūrėję ekspoziciją jaunuoliai išgyveno dvejopus jausmus: avangardistų kūriniai traukė, o valstybėje skleidžiama propaganda smerkė tokį meną, vadino jį degeneratyviu ir savo forma, temomis bei išraiškos būdais nepriimtinu "aukštesniajai rasei" (tuometinis Reicho kultūros rūmų vadovas Adolfas Ziegleris apie parodą sakė: "Tai, ką čia matote, yra luoši beprotybės, įžūlumo ir talento stokos padariniai... Man prireiks kelių prekinių traukinių, kad išvalyčiau mūsų galerijas nuo šitų šiukšlių..."). Vis dėlto vaikinai aplankė parodą antrą kartą ir tarsi užburti sustojo priešais Chagallo paveikslą (jame buvo pavaizduotas rabinas) – dėmesį patraukė spalva ir nuo darbo sklindanti neįprastai šilta šviesa. 1968 m. Mandelis nuvyko į Izraelį, Jeruzalę, kur Hadaso universiteto medicinos centro sinagogoje pamatė Chagallo sukurtus vitražus. Po kelerių metų gydytojas aplankė Marco Chagallo biblinio palikimo muziejų (Musée National Message Biblique Marc Chagall) Nicoje, kuriam dailininkas sukūrė septyniolika didžiaformačių darbų Biblijos tematika. Po šios kelionės Mandeliui kilo mintis pasidalyti savo susižavėjimu su matytų darbų autoriumi. 1981 m. pabaigoje jis parašė Chagallui, tuo metu gyvenusiam Sen Pol de Vanse (Saint-Paul-de-Vence), padėkos laišką. 1982-ųjų pradžioje gydytojas gavo atsakymą ir dailininko kūrinį. Nuo tada iki pat Chagallo mirties (1985 m. kovo mėn.) gydytojas Mandelis ir dailininkas susirašinėjo, dalijosi mintimis apie vieną ar kitą Chagallo kūrinį. Taip pat jie buvo susitikę 1984-aisiais metais Paryžiaus Pompidou centre surengtoje dailininko darbų parodoje.

1991-aisiais, perskaitęs Chagallo dienoms skirtą "Vitebskij kurjer" numerį, Mandelis sužinojo apie Vitebske išlikusius Chagallo namus, kur prabėgo dailininko vaikystė. Nuo to laiko gydytojas jau ne kartą juose lankėsi. Mandelio vaikai nepaveldėjo tėvo aistros, todėl jis, baimindamasis, kad kolekcija bus išsklaidyta ir perparduota, nusprendė grafikos darbus ir knygas (apie 2,5 tūkst. tomų) perduoti Vitebsko muziejui. Pirmąjį Chagallo kūrinį iš savo kolekcijos – spalvotą litografiją "Sekmadienis" – jis padovanojo 1993 metais. Mandeliui tarpininkaujant, dailininko dukra Ida Chagall tais pačiais metais muziejui dovanojo tris spalvotas akvatintas: "Aleko" (1960), "Pjero" (1968) ir "Įsimylėjėliai po medžiu" (1968). Daugiau nei per dešimtį bendradarbiavimo metų Mandelis muziejui padovanojo per šimtą Chagallo sukurtų grafikos darbų, taip pat muziejui atiteko jo surinkta XX a. dailininkų avangardistų litografijų ir ksilografijų kolekcija. Abu šie rinkiniai iki šiol nuolat papildomi.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje eksponuojama septyniolika XX a. 6–8-ajame dešimtmetyje sukurtų Chagallo litografijų – cirko, teatro tematikos darbų ir jausmingų romantinių kompozicijų. Dauguma kitų dailininkų – Miró, Antoni Tąpieso, Picasso, Jeano René Bazaine’o, Raoulio Ubaco, Piere’o Pallu, Alexanderio Calderio – kūrinių sukurti 6–9-ajame dešimtmetyje žurnalui "Derričre le Miroir". Taip pat rodomi lakštinės grafikos kūriniai: spontaniški, emocionalūs informel dvasia Tąpieso sukurti atspaudai, dekoratyviu spalvų Léger darbai, Braque’o, Henri Matisse’o, André Massono, Pierre’o Tal-Coat litografijos ir Vasilijaus Kandinskio sukurta ksilografija.

Vitebskas taip pat sulauks atsakomojo vizito: pagal abipusį muziejų vadovių – Liudmilos Chmelnickajos ir Reginos Lopienės – susitarimą, 2007-aisiais Marco Chagallo muziejuje bus eksponuojami Mstislavo Dobužinskio darbai, atrinkti iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.

Paroda veiks iki liepos 30 dienos.