Teatras

Vyrai baltais sijonais

premjeros

iliustracija
Gytis Ivanauskas, Edita Užaitė ir Brigita Urbietytė
Ž. Miklytės nuotr.

Gyčio Ivanausko teatras, įsikūręs 2005-aisiais ir pelnęs "Geriausio naujo teatro" apdovanojimą, po "Prabos" ruošiasi antrai premjerai. Jaunas, kūrybingas ir kupinas entuziazmo kolektyvas šįkart susibūrė šokio spektakliui "Vyrai baltais sijonais", jo premjera bus parodyta vasario 28 d. Kauno valstybiniame dramos teatre bei kovo 2 ir 3 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Daugeliui tikriausiai iškiltų klausimas, kodėl spektaklis vadinasi būtent taip. Toks pavadinimas sukelia nemažai ir gana įvairių asociacijų. "Yra situacijų, kai vyras su sijonu atrodo vyriškai, o kai kurios moterys, net ir dėvėdamos mini sijonus, neatrodo moteriškai. Šias situacijas ir perkėlėme į sceną, kur tarp vyrų ir moterų vyksta ir žaidimas, ir konkurencija. Ar škotai, turkai, samurajai, net kunigai kelia abejonių dėl savo vyriškumo? Sijonas tėra forma, mūsų pasirinktas sceninis sprendimas, – sako spektaklio choreografas Gytis Ivanauskas. – Kai gimsta meilė, tampa nebesvarbu – su sijonu tu ar be jo." Spektaklyje dalyvauja pats choreografas, jauni aktoriai Edita Užaitė ir Eimutis Kvosčiauskas, jau ne pirmąjį kartą scenoje susitinkantys šokėjai Brigita Urbietytė ir Evaldas Taujanskis. Aktoriai į spektaklį pakviesti neatsitiktinai – čia svarbu ne vien šokis, bet ir vaidyba. Anot choreografo, "čia ir šokis bus kitoks, ir spektaklio pobūdis, jo forma bus kitokie. Mes nekalbėsime apie lyčių priešpriešas. Sustabarėję lyčių vaidmenys ir stereotipai verčia mus kentėti. Jie yra konfliktų ir įtampos, streso ir nepasitenkinimo šaltinis. Užtat mes kūrėme spektaklį apie jausmus. Galėčiau spektaklį pavadinti "Meilės ieškojimas", tačiau tai būtų pernelyg tiesmuka. Dabar man įdomi riba tarp teatro ir šokio. Ta ribą mes stengsimės ištrinti. Nors spektaklis apibūdinamas kaip šokio, ieškome naujų formų, užduodame sau klausimus, kada judesys yra teatras, kuriuo momentu jis virsta šokiu." Spektaklis neturi konkretaus siužeto, nėra paremtas jokia literatūrine medžiaga, o "sulipdytas" iš atskirų etiudų, kur svarbūs žmonių likimai, meilės ieškojimas. Tai ir sukuria istoriją – šilumos ir švelnumo istoriją.

Kostiumų autorė Indrė Ivanauskaitė turėjo galimybę kurti kostiumus iš rankų darbo šilko, atkeliavusio net iš Malaizijos.

GIT inf.