Muzika

Iš Gustavui Mahleriui skirto ciklo

anonsai

Vasario 24 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose rengiamas septintas koncertas iš ciklo "Visi G. Mahlerio simfoniniai kūriniai". Skambės Gustavo Mahlerio (1860–1911) Simfonija Nr. 7 e-moll ir Ludwigo van Beethoveno (1770–1827) Trigubas koncertas C-dur, op. 56 (Tripelkonzert).

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, į šį koncertą pakvietė garsius solistus, tai – smuikininkė Liana Isakadze, violončelininkas Sergejus Rolduginas ir pianistas Arkadijus Zenziperis. 

Pirmoje koncerto dalyje skambėsiantis L. van Beethoveno Trigubas koncertas (baigtas 1804 m.) įkūnija kompozitoriaus sumanymą – nuolatines trijų solistų varžytuves – ir kelia solistams aukščiausio profesionalumo ir meistriškumo reikalavimus. Tam tikra prasme šis kūrinys tampa sudėtinga užduotimi ir organizatoriams – kaip vienu metu į sceną kartu su orkestru suburti net tris solistus. Tad šįkart publikai suteikiama nepaprasta galimybė scenoje išgirsti garsių minėtų užsienio muzikų ansamblį.

Ištikimiems Vilniaus kongresų rūmų klausytojams smuikininkė L. Isakadze turi būti gerai pažįstama, o jos smuiko kerintis tembras, drįstume teigti, ne vienam įsirėžė giliai į atmintį.

L. van Beethoveno koncerte skambanti violončelės linija – bene sudėtingiausia, virtuoziška, reikalaujanti ypatingo meistriškumo ir kartu dominuojanti tarp solistų. Violončelininkas Sergejus Rolduginas irgi pažįstamas Vilniaus kongresų rūmų publikai iš viešnagės pernykščiame koncertų sezone.

Kiek paprastesnę, mažiau sudėtingą fortepijono partiją, kurią, kaip teigiama, Beethovenas parašė labiau mėgėjui nei profesionalui savo mokiniui Rudolfui Archduke, koncerte atliks Vokietijoje gyvenantis rusų fortepijono mokyklos atstovas, garsaus pianisto Grigorijaus Sokolovo mokinys Arkadijus Zenziperis. Šį atlikėją turėjome progos girdėti prieš pusę metų Kongresų rūmų koncertinio sezono atidaryme.

Antroje koncerto dalyje, pratęsdama LVSO ir maestro Gintaro Rinkevičiaus rengiamą ciklą "Visi G. Mahlerio simfoniniai kūriniai", nuskambės Gustavo Mahlerio Septintoji simfonija (parašyta 1905 m.). Ją, kaip ir kitus XX a. pradžios G. Mahlerio kūrinius, ženklina stiprėjanti tragiškos lemties nuojauta. Arnoldas Shönbergas šią simfoniją netgi laikė kūriniu, signalizuojančiu romantizmo eros pabaigą. Sutemų pasaulį perteikianti simfonija kartais vadinama "Nakties daina". Šiandien ji nėra dažnai atliekama galbūt netgi dėl savo apimties (simfonija trunka kone pusantros valandos), tad kiekvienas "gyvas" atlikimas yra intriguojantis.

LVSO inf.