Sveikai ir sočiai

"Peliukas Stiuartas Litlis"

Lietuviškos Kalėdos prie televizoriaus antrina lietuviškoms Kalėdoms prie stalo – daug riebaus, nesveiko maisto: Rytis Cicinas ir visas estrados dainininkų legionas per LTV ir taukais apvarvėjusias LNK vestuves, daug Jimo Carrey, Bruce’o Williso, Steveno Seagalo, Jackie Chano, peliuko Stiuarto Litlio ir net Rolando Emmericho "Godzila" (LNK, 25 d. 23.45). Televizijos planuotojai mano, kad tautai to reikia. Rusų televizijų planuotojai taip pat, manau, yra įsitikinę, kad geriausiai žino, ko laukia liaudis. Bet neseniai tauta jiems iškrėtė pokštą, kai naujas serialas pagal Michailo Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą" ėmė siekti visas reitingų lubas. Pasirodo, liaudis gali žiūrėti ne tik kasdienę telenovelių putrą. Aš jau surinkau knygų krūvelę, kuri galvūgalyje vis bado akis, tad televizoriumi nežadu piktnaudžiauti. Todėl ir Jums, mieli skaitytojai, siūlau kelis delikatesus. Pirmiausia tai, be abejo, nespalvotas "Juodasis Orfėjas" (LTV, 28 d. 23.25). Prancūzų režisierius Marcelis Camus 1959 m. sukurtame filme mito apie Orfėją ir Euridikę veiksmą perkėlė į Rio de Žaneiro karnavalą. Orfėjas čia yra tramvajaus vairuotojas, Euridikę nužudo jos buvęs meilužis, kuris yra Mirties angelas, o pragaru tampa Rio morgas. Visa istorija skendėja sambos ritmuose. Kadaise daugybę prizų pelnęs filmas dabar yra tikra retenybė.

Kinų režisieriaus Zhang Yimou ("Raudonasis gaolianas", "Bevardis") gerbėjams bus įdomu pamatyti šiek tiek kitokį jo filmą "Linksmi laikai" (TV3, 27 d. 23.15), sukurtą 2001 metais. Jis nenukelia į spalvingą, estetiškai tobulą praeitį, bet rodo šių dienų Kinijos gyvenimo margumyną – didmiesčio gyventojus, kurių vieni jau beveik dugne, o kiti vis dar bando pasiekti šio to daugiau. Filme daug herojų, tačiau pagrindiniai vis dėlto du – pagyvenęs vyriškis ir akla iš namų išvaryta mergina. Kitaip nei dauguma kinų režisierių, kurie savo filmuose akcentuoja skurdą, neviltį, žūtbūtinę kovą už būtį ir piešia naująją tikrovę juodžiausiomis spalvomis, Zhang Yimou pasirinko kitą pasakojimo toną, nors dažnai paslėpta kamera filmuoti gatvės gyvenimo epizodai (ypač "meilės viešbučio" scenos) gal ir suktų filmą į tą pusę. Jis kurią savotišką komedijinę parabolę apie gėrio pergalę, pasitelkdamas panašaus pavadinimo filme jau išbandytą Charlie Chaplino siužetą. Laukiančius iš Zhang Yimou estetiško ir jausmingo monumentalumo filmas gali ir nuvilti.

Mielų įspūdžių žada Jeremy Woodingo filmas "Bolivudo karalienė" (BTV, 31 d. 13.15). Šis filmas – pusiau parodija, pusiau pagarbos duoklė tradiciniams indų muzikiniams filmams, – pasakoja apie merginą iš tipiškos indų šeimos, kuri įsimyli anglą. Dar vienas nuotaikingas filmas – Alaino Chabat "Didjė" (BTV, 26 d. 11.30), kurio herojus yra mielas labradoras, netikėtai įgijęs vyriškio pavidalą ir aptikęs, kad turi futbolininko talentą. Be to, jis dar ir lietuvių kilmės. Ne "Gyvenimo būdas", bet tikrai nenusivilsite. Mano kalytė Marnė, beje, visiškai pritaria. Verta dėmesio ir britų režisieriaus Beno Eltono komedija "Galbūt, mažyte" (BTV, 31 d. 18 val.) apie kūdikio negalinčią susilaukti šeimą, kurioje su tikru anglišku humoru piešiami įvairūs keisti abiejų lyčių tipai, visada pasiryžę sutvarkyti savo artimųjų gyvenimus.

LNK Snobo kinas (29 d. 22 val.) gal kiek per vėlai atsiliepia į lietuvių kiną staiga užplūdusią novelių filmų maniją. Dougo Limano filmas "Varyk!" (1999) prasideda prekybos centre ir perkelia į kalėdinį Los Andželą bei pasakoja tris painias istorijas, beje, labai panašias į Quentino Tarantino "Bulvarinio skaitalo".

Vertas pasižiūrėti ir provokuojantis Rogerio Michello miesto trileris "Skiriamoji juosta" (LTV, 27 d. 21.10) apie kasdienės prievartos prigimtį. Čia įspūdingus dviejų atsitiktinai per automobilio avariją susitikusių ir netikėtai ekstremaliai atsiskleidžiančių žmonių vaidmenis sukūrė Benas Affleckas ir Samuelis L. Jacksonas. Kiekvienas jų kitame tarsi veidrodyje įžvelgia save, tiksliau, tai, kas labiausiai erzina ir trikdo galvojant apie save. Tokių akistatų kinas pateikia vis rečiau, nes visi norime būti ir esame gražūs ir turtingi, mįslingi ir nepakartojami. Viso to kuo nuoširdžiausiai linkiu ir Jums, mieli skaitytojai. Ir jokių kreivų veidrodžių – tikrų ir įsivaizduojamų.

Jūsų – Jonas Ūbis