Naujų didvyrių kelionės

"Kundunas"

10-ajame dešimtmetyje kilo nauja susidomėjimo budizmu banga Vakaruose. Tai liudija kad ir "Matrica" ar naujoji "Žvaigždžių karų" dalis. Abu filmai kiaurai persmelkti budizmo, kuris vis dažniau siejamas su populiariąja kultūra. Apie budizmo ir masinės kultūros ryšius "Gazeta Wyborcza" puslapiuose neseniai rašė Konradas Godlewskis. Jį paskatino žinia, kad netoli Torūnės įsikūrusio miestelio Grabowco valdžia nusprendė vieną gatvę pavadinti "Žvaigždžių karų" personažo Obio Van Kenobio vardu.

Ambicingas mokinys maištauja prieš mokytoją, pradeda kėsintis į jo gyvybę. Tačiau viskas baigiasi maištininko pasmerkimu. Atsiveria žemė ir jį praryja pragaro ugnis. Toks galas laukia Anakino Skaivokerio – jį "Sitų keršte" nugali meistras Obis Van Kenobis. Panašiai prieš du su puse tūkstančių metų gyvenimą baigė Devadata, Budos mokinys ir jo sesers vyras. Jie abu pateko į pragarą – Devadata į budistinį pragarą, kuriame nusidėjėliai atgailauja laukdami eilinės reinkarnacijos, o apdegęs Anakinas buvo patalpintas į juodą skafandrą, palaikantį skausmo kupiną Darto Vaderio egzistenciją.

Jie abu nusipelnė pasmerkimo. Tačiau dvyliktame "Lotoso sutros" skyriuje Buda žada, kad kažkada, nors ir labai negreitai, Devadata patirs nušvitimą ir taps "dangaus karaliumi". Apie paskutinį gerumo trupinį Vaderio širdyje mirties guolyje prabyla jo žmona. Laimei, juodasis riteris atsiverčia greičiau nei Devadata ir "Džedajaus sugrįžime" padeda sūnui nugalėti imperatorių.

Blogoji Anakino Skaivokerio karma

Anakino perėjimo į tamsiąją jėgos pusę procesas vyksta pagal budistinę priežasties ir pasekmės taisyklę. Blogis auga jo širdyje, nes jis nesugeba suvaldyti troškimo atkeršyti už motinos mirtį, o paskui noro tapti Džedajaus meistru ir siekio išplėšti gimdančią žmoną iš mirties nagų. "Sitų keršto" pradžioje Joda jam pataria žodžiais, paimtais iš Budos pamokslų: "Prisirišimas veda prie pavydo, o šis yra godulio šešėlis. Leisk išeiti tam, ką bijai prarasti". Anakinas nenori to leisti.

Budizmas moko, kad žmonės, kurie nori priversti realybę paklusti savo troškimams, turės atgimti begalę kartų, kentėti ir mirti. Mahajanos (t.y. didžiojo vežimo) budistai garbina ypač garbina tuos, kurie išsižadėjo nirvanos, kad padėtų jos siekti kitiems. Tokius šventuosius jie vadina bodhisatvomis. Tibetiečiams bodhisatvos įsikūnijimas yra Dalai Lama.

"Žvaigždžių karuose" rasime aliuzijų ir į daugybę kitų religijų. Pati "jėgos" koncepcija (filme tai – visatos pradžios ir egzistavimo principas) labiausiai primena daoizmo kosmologiją, kurioje gyvenimo jėga qi taip pat persmelkia visas būtis ir taip pat turi dvi puses –Yin ir Yang, o pažeista jų pusiausvyra visada turi būti išlyginta (tuo, beje, remiasi ir akupunktūra). Tironą Palpatiną galima palyginti ir su šėtonu, ir su budistinio pragaro valdytoju, o pats George’as Lucasas interviu save vadina metodistu-budistu (metodizmą jis paveldėjo iš tėvų, o budizmas – jo asmeninis susižavėjimas).

Religinė Lucaso mišrainė turi daugybę šalininkų. Pavyzdžiui, 2001 m. per visuotinį gyventojų surašymą net 390 tūkstančių britų religijos skirsnyje įrašė "Džedajų", jais pasekė ir 70 tūkstančių australų. Ir nors tai galima paaiškinti interneto paakinta kampanija, vis dėlto tame kažko esama. Britų statistikos dokumentuose katalikybė žymima jai priskirtu kodu "001", o Džedajų "religija" – "896".

"Žvaigždžių karai: epizodas I - pavojaus šešėlis"

LSD ir mirusiųjų knyga

Pirmoji susidomėjimo budizmu banga Vakaruose nuvilnijo XIX a. pabaigoje. Knygoje "Taip kalbėjo Zaratustra" Nietzsche paskelbė, kad "Dievas mirė", o 1894 m Kazimierzas Przerwa-Tetmajeris, įkvėptas Schopenhauerio, "Himne nirvanai" dejavo: "Štai man žmogiškoji niekšybė mėšlą lieja į akis, Nirvana! Štai žmogiškojo pykčio purve man slysta pėdos, Nirvana!" Europiečių dekadentų nirvana labiau priminė narkotišką užmarštį nei su gailestingumu kenčiančioms būtybėms susijusio nušvitimo būseną. Tačiau 1922 m. Hermannas Hesse jau parašė "Sidhartą" – apysaką apie Budą, kurioje daug giliau suvokta Rytų religija.

Masinio budizmo populiarumo fazė prasidėjo 7-ajame dešimtmetyje, kai dvasinį kelią į Rytus gėlių vaikams kartu su kitais pramynė ir "The Beatles". 1966 m. plokštelėje "Revolveris" yra daina "Tomorrow Never Knows", kurią Johnas Lennonas parašė Tibeto Mirusiųjų knygos skaitymus siedamas su LSD. Tais pačiais metais vaidindamas seriale "Žalioji širšė" Bruce’as Lee Amerikoje išreklamavo Rytų kovas. Prasidėjo budistinių motyvų kupinų Honkongo kung-fu filmų mada. Jų mėgstama tema buvo kova su mandžiūrais, XVII a. užkariavusiais Kiniją (būtent iš šių filmų atėjo stereotipas, kad istorinė kinų šukuosena – tai nuskustas viršugalvis ir kasa; tačiau ją sugalvojo mandžiūrai norėdami pažeminti kinus).

Pasak legendų, kovų su užkariautojais avangardą sudarė budistų vienuoliai kariai, kurie išsisklaidė po šalį po to, kai buvo sudegintas Šaolinio vienuolynas. Būtent Šaolinio vienuolyne VII a. ir buvo sujungtas budizmas ir kung-fu. Tuo pat metu toje pačioje vietoje iš budizmo ir kinų filosofijos jungties gimė budistų sekta Chan, užkariavusi Japoniją ir dabar žinoma Dzen vardu. Vienuolio-kario ir samurajų išpažįstamų Dzen vertybių motyvai paliko savo atspaudą Lucaso Džedajaus kariuose, kurie tapo mylimais populiariosios kultūros didvyriais.

Matrica, arba Mokslinė fantastika vietoj tuštumos

Nors daug režisierių, panašiai kaip ir Lucasas, bandė sukurti naujosios mitologijos pakaitalą, tai pavyko tik broliams Wachowskiams filme "Matrica". Tačiau prieš tai dar buvo "budistinis" 10-asis dešimtmetis, kurio pradžią žymėjo "Nirvanos" muzika. Kurtas Cobainas mėgo klausytis Tibeto vienuolių dainavimo ir norėjo sukurti jo "Grunge" stiliaus atitikmenį. Po mirties 1994 m. Cobaino pelenai buvo išbarstyti vienoje Niujorko budistų šventykloje. Dabar menininko siela greičiausiai yra viename iš budistinių pragarų, nes Buda smerkė savižudybę.

1993 m. visiems patiko Bernardo Bertolucci filmas "Mažasis Buda". Pasakodamas šiuolaikinę istoriją apie vieno Tibeto lamos inkarnacijos paieškas, režisierius įdėjo į filmą budistines rekolekcijas ir priminimus apie Budos (jį suvaidino Keanu Reevesas) gyvenimą. 1997 m. buvo sukurti du filmai: Martino Scorsese‘s "Kundunas" ir Jeano-Jacques’o Annaud "Septyneri metai Tibete", kurio herojus – austrų alpinistas (Brad Pitt), XIV Dalai Lamos mokomas budizmo pagrindų.

Budizmas vėl tapo madingas, tačiau jo New Age stiliaus versija geriausiu atveju buvo paviršutiniškas Budos mokymo (arba dharmos) išdėstymas. Būtent tada kardinolas Ratzingeris – būsimasis popiežius Benediktas XVI – tokią paviršutinišką budizmo versiją pavadino dvasiniu onanizmu, bet kai kurių tai buvo suprasta kaip totali šios religijos kritika.

"Matrica"

Po dvejų metų pagaliau buvo sukurta "Matrica". Eidami Lucaso keliu broliai Wachowskiai pasinaudojo trečiąja budizmo populiarumo faze. Neo, panašiai kaip anksčiau Reeveso suvaidintas kunigaikštis Sidharta, suvokia, kad jį supantis pasaulis yra iliuzija. Lankydamasis pas pranašę jis sutinka budisto vienuolio rūbus dėvintį berniuką, gebantį vien valios jėga lankstyti metalinius šaukštus. Vaikas aiškina: "Iš tikrųjų tas šaukštas neegzistuoja, nes pagal Dzen mokslą egzistuoja tik tuštuma". Filme pasaulio iliuziją generuoja žmoniją pavergęs kompiuteris – Matrica. Kai tai supranti, atsiveria galimybės, panašios į tas, kuriomis kinų arba Tibeto legendos apibūdina šventuosius bonzas – gebėjimas skraidyti, gydyti, dieviška kung-fu technika ar net sugebėjimas perimti svetimus kūnus. Būtent šitaip pirmosios filmo dalies pabaigoje Neo sunaikina agentą Smitą.

Tačiau "Matrica" gražiai nubrėžė ribą, ties kuria baigiasi populiarusis budizmas (būtent dėl jo perspėjo kardinolas Ratzingeris). Po kompiuterine iliuzija egzistuoja pilkas, tikrasis XXII a. pasaulis, kuriame žmonės pralaimėjo kovą dėl Žemės mašinoms. Žmonijos likučiai slepiasi požeminiame Sione (angliškai "Zion"), kur Neo laikomas ne tiek Atsibudusiuoju (sanskrito kalba tą ir reiškia žodis "Buda"), kiek Mesiju. Nesąmoningai (o gal ir sąmoningai?) broliai Wachowskiai parodė, kad Rytų filosofijos suvokimas Vakaruose grindžiamas judėjiškais ir krikščioniškais konceptais. Ir nors daugelis mūsų, vakariečių, dar ilgai nežinos, nuo ko pradėti neigti savąjį "aš" (ir sekant Dzen pažinti nušvitimą, išsilaisvinti iš proto pančių), manau, kad vykstant kitam visuotiniam surašymui dar daugiau britų kategoriją "896" pasirinks kaip savo religiją.

Kurdamas "Žvaigždžių karus" Lucasas naudojosi ir kultūros antropologo Josepho Campbello darbais, ypač jo knyga "Tūkstančio veidų didvyris". Mokslininkas tvirtino, kad skirtinguose pasaulio pakraščiuose atsiradę mitai iš tikrųjų pasakoja tą pačią istoriją. Jis ją vadino "didvyrio kelionė" ("Hero’s Journey"). Campbellas pabrėžė faktą, kad dauguma mitų remiasi kelionės ir su ja susijusios herojaus vidinės permainos motyvu. Mokslininkas sukūrė universalią tokio pasakojimo struktūrą, kuria ir pasinaudojo Lucasas. Jis skirstė kelionę į tris etapus – išvykimą, iniciaciją ir sugrįžimą. "Žvaigždžių karų" herojaus Luko likimas idealiai atspindi šį amžiną siužetą. Juk neatsitiktinai Lucasas Cambellą vadina "savo Joda". Campbellas įkvėpė ir brolius Wachowskius imtis "Matricos" sumanymo.

"Sitų kerštas" yra daug geresnis nei ankstesnės sagos apie Anakino Skaivokerio virtimą Dartu Vaderiu dalys. Pastarasis (kaip parodė įvairios apklausos) yra laikomas mėgstamiausiu mokslinės fantastikos filmų personažu. Neo užėmė tik antrąją vietą, o tai reiškia, kad niekšas, galiausiai pasirodantis esąs geras, mums patinka labiau nei vienprasmiškai geri personažai.

Jei popkultūra turi kokį nors Dievą, greičiausiai tai ir yra pirmasis jo įsakymas.

Pagal "Gazeta Wyborcza" ir "FILM" parengė Kora Ročkienė