Muzika

Eduardo Balsio dainų koncertas

kronika

Vasario 23 d. choras "Vilnius", jo meno vadovas ir dirigentas Povilas Gylys bei dirigentas Jurijus Kalcas sukvietė muzikos mylėtojus į Eduardo Balsio chorinės muzikos vakarą, vykusį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kongresų rūmų kamerinėje salėje. Solo partijas atliko Laima Česlauskaitė (sopranas), Kristina Palšiūnaitė (altas), chorui talkino solistas Vladas Bagdonas (bosas), o fortepijonu pritarė Artūras Anusauskas. Renginio vedėja muzikologė Ona Narbutienė spalvingai atskleidė dainos žanro reikšmę šio iškilaus lietuvių kompozitoriaus gyvenime ir kūryboje.

E. Balsio kūryba labai įvairi: simfoninė, chorinė, estradinė muzika, stambūs vokaliniai-simfoniniai kūriniai, muzika dramos spektakliams, kino filmams. O daina, nors ir nebuvo pagrindinis jo kūrybos žanras, kompozitorių lydėjo visą gyvenimą. E. Balsys savo dainose siekė išlaikyti pusiausvyrą tarp individualaus, originalaus braižo ir populiarių intonacijų – rašė ir labai paprastas, ir artimas estradinei muzikai, ir sudėtingas, išradingai išplėtotas dainas. Choras "Vilnius" nuotaikingai atskleidė jų visumą.

Koncerto pradžioje suskambo paprasti, dainingi, jaunatviško užsidegimo kupini ankstyvieji kompozitoriaus choriniai kūriniai "Ženkime į kovą" bei "Dunda vieškeliai". Taip pat klausėmės išplėtotų lietuvių liaudies dainų "Uliai, bitele, uliai", "Plaukia antelė", "Lek’ gerve", "Ladūta – to", baladės "Už aukštųjų kalvelių". Džiugus jausmingumas sklido iš populiariausiųjų E. Balsio dainų "Dainelė apie tiltą", baladė "Senas jūrininkas", "Daina apie Klaipėdą" ir paties kompozitoriaus chorui pritaikytos F. Schuberto "Ave Maria" bei S. de Yradiero "La Paloma".

Įdomiais, šiltais prisiminimais apie E. Balsį dalijosi jo dukra Dalia Balsytė. Jos pasakojimas koncertui suteikė gyvybingos, skaidrios nuotaikos, leido iš arčiau pažvelgti į kai kurias kompozitoriaus gyvenimo būdo bei kūrybos detales, pajusti jo dvasią.

Nors chorinė muzika – tik nedidelė visos gausios ir reikšmingos E. Balsio kūrybos dalis, galime pasidžiaugti, jog šias "išbarstytas", labai skirtingas dainas choras "Vilnius" stengiasi pateikti kaip visumą, atskleisti klausytojams jų įvairovę. "Mes, kaip atlikėjai, jaučiame E. Balsio ypatingą ranką, ypatingą girdėjimą, ypatingą choro orkestruotę. Jis labai jautriai ir tiksliai žinojo choro galimybes ir stengėsi jas išnaudoti. Todėl ši kūryba labai įdomi, savita, brandi", – sakė dirigentas P. Gylys.

Tą vakarą skambėjusi muzika – jau penktasis ciklo "Lietuvos choro muzikos kūrėjai" koncertas, svarbus dar ir tuo, kad visai neseniai, praėjusių metų gruodžio 20 d., minėjome E. Balsio 85-ąsias gimimo, o lapkričio 3 d. – 20-ąsias mirties metines. Choras "Vilnius" jau surengė koncertus, skirtus J. Naujalio, J. Gruodžio, B. Dvariono, V. Barkausko muzikai, o kovo mėnesį pakvies į A. Račiūno chorinės kūrybos vakarą. Rudens sezonu choras planuoja minėti kompozitoriaus M.K. Čiurlionio jubiliejų, atlikti jo kūrinių ir tęsti pradėtą ciklą.

Milda Čiučiulkaitė