Teatras

Karta P., arba Neskanios lenkiškos ir lietuviškos pjesės

anonsai

iliustracija

Jau trečius metus Valstybiniame jaunimo teatre organizuojamas Šiuolaikinės dramaturgijos forumas. Šiais metais spalio 17–23 d. vykstantis Kultūros ir sporto rėmimo fondo bei Lenkų instituto paremtas projektas "Karta P., arba Neskanios lenkiškos ir lietuviškos pjesės" pasiūlys akistatą su naujausiomis mūsų kaimynės Lenkijos pjesėmis. Penkių jaunų lenkų autorių Michalo Walczako, Krzysztofo Bizio, Jano Klatos, Malgorzatos Mroczkovskos ir Annos Bednarskos pjesės konkuruos su penkių jaunų lietuvių autorių, Jaunimo teatro skelbto konkurso "Ieškome lietuviško Šekspyro" laureatų Aistės Ptakauskaitės, Tado Vidmanto, Kristupo Saboliaus, Saulės Norkutės ir Dianos Gancevskaitės pjesėmis. Liublino teatrų "Provizorium" ir "Kompanija Teatr" spektaklis "Transatlantika" pagal Witoldo Gombrowicziaus romaną – su dviem eskizais pagal kontraversiškiausių XX a. mūsų literatūros klasikų Juozo Baltušio ir Petro Cvirkos kūrybą. Pabaigoje – apibendrinanti diskusija su vienu įdomiausių Lenkijos dramaturgų Ingmaru Villqistu ir teatro kritiko, 10 jaunų Lenkijos dramaturgų pjesių rinktinės "Porno karta" ir kiti neskanūs teatriniai kūriniai" (Krakow, 2004) sudarytojo Romano Pawlowskio paskaita.

Dvi kaimynines tautas vienija ne tik istoriniai, bet ir kultūriniai panašumai. Pabandėme tokių sąlyčio taškų paieškoti ir pristatydami naujausią Lenkijos dramaturgiją. Tiksliausia dabartinės situacijos diagnozė: mes, kaip ir kaimynai, "persisotinome" keletą metų teatrines madas diktavusių Europos brutalistų pjesėmis. Mūsų nebestebina paribio žmonėms aktualios temos, homoseksualai, narkotikai, smurtas, AIDS, kraujomaiša ir netgi klasikinės vartotojų visuomenės ligos, užtvindžiusios šiuolaikinę teatro sceną. Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje subrendo jaunų kūrėjų karta. Juos jungia bandymas aprašyti tikrovę nesinaudojant istorinėmis kaukėmis, o kuriant veiksmą čia ir dabar ir atrandant save per savo kartos, intelektualinės, profesinės, seksualinės tapatybės apibrėžimą. R. Pawlowskio manymu, "šiuolaikinės lenkų dramos išauga iš kitokios tikrovės; jos problema yra ne perteklius, o skaudus trūkumas, ir ne tik materialioje sferoje, o pirmiausia moralinėje ir dvasinėje". Jaunieji kūrėjai, išdrįsę atmesti jų tėvus, senelius dominusias senas istorijas, klasiką, metaforas, pagaliau pradėjo rašyti apie save ir savo laiką. Ir tai yra didžiausia vertybė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos teatrui bei mums, žiūrovams, teatre ieškantiems priešnuodžio šleikščiai popkultūrai, elitinėms mistifikacijoms, iškreiptai kasdienio gyvenimo realybei.

Jaunimo teatro Forume pristatomos penkios lenkiškos pjesės yra ypatingos ir turiniu, ir teatrine forma, kalba, ir nauju herojumi. Šiuolaikinio Lenkijos sociumo nusivylimą, prievartą, nihilizmą, autoritetų žlugimą atspindi nervinga, alogiška, literatūrinę tradiciją ignoruojanti naujųjų dramų forma. Autoriai stengiasi tiesiog aprašyti civilizacijos spaudžiamus žmones, aprašyti save ir savo aplinką. Neatsitiktinai jos vadinamos neskaniomis pjesėmis. Pasak Pawlowskio, "neskani drama įsiurbia visą realybę – nuo vartojimo šventyklų iki benamių valgyklų. Jos tikslas – ne gaminti skoningus paveikslėlius, kuriuos žiūrovas galėtų pasikabinti ant sienos spektakliui prisiminti, atvirkščiai, ji turi šokiruoti, sukrėsti ir išgąsdinti, nes šiandien nėra kito kelio į žmonių, kurių sąmonę užmigdė televizija, širdis".

Jaunuosius lenkų ir lietuvių dramaturgus vienija ir tai, jog nė vienas iš jų nesimokė dramaturgijos – tokių mokslų nei Lenkijoje, nei Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Dvi iš Forume rodomų lenkiškų pjesių yra parašytos profesionaliame teatre dirbančių režisierių. Forumo programą Salėje 99 spalio 19 d. 18 val. pristatys J. Klatos pjesė "Greipfruto šypsnys", režisierius Kęstutis Šmigelskis, dailininkas Dainius Liškevičius, muzika "Dope mts.", DJ Paulius Kilbauskas ir DJ Genys. Vaidina: Andrius Bialobžeskis, Rolandas Kazlas, Saulius Sipaitis, Jurga Ragutskaitė, Aurimas Žvinys. Dramaturgas apie save ir pjesę rašo: "Aš – Janas Klata. Esu dramaturgas ir režisierius. Parašiau dramą "Greipfruto šypsnys", tai drama apie blogį, blogis – gėrio trūkumas, dramos veiksmas vyksta prieš pat... "Greipfruto šypsnys" gimė iš laikraščio žinutės apie vienos televizijos Romoje išsinuomotą terasą laukiant Jono Pauliaus II mirties. Beveik visi pavaizduoti įvykiai nutiko iš tikrųjų arba dar nutiks..."

Kito profesionalaus Lenkijos teatro režisieriaus M. Walczako pjesę "Kelionė į kambario vidų" spalio 21 d. 18 val. pristatys režisierius Gintaras Liutkevičius. Vaidina Aleksas Kazanavičius, Jurgis Damaševičius, Kristina Andrejauskaitė, Vidas Petkevičius, Sergejus Ivanovas, Edita Zizaitė, Tomas Kizelis. Trisdešimtmetis herojus netenka darbo, jį palieka mergina; neradęs sau vietos visuomenėje, jis užsidaro išsinuomotame kambaryje, kad jau niekad iš jo nebeišeitų. Bet susikurti saugaus vienatvės sodo nepavyksta. Kambarį pamažu užkariauja keistos, beveik fantastinės būtybės – buvę teatro aktoriai, alkoholiu ir "miltukais" paverčiantys herojaus gyvenimą tikra teatro drama.

21 d. vakarą G. Liutkevičius parodys ir architekto K. Bizio pjesę "Toksinai". Joje vaidina Sigitas Račkys ir Sergejus Ivanovas. Tai penki bendru siužetu nesujungti jauno ir pagyvenusio vyrų dialogai, autoriaus įvardyti kaip epizodai apie žudymą, meilę, pirkimą ir vienatvę. Kiekviename epizode keičiasi herojų socialinis statusas ir moralinės nuostatos, bet nesikeičia tai, kas sudaro pjesės esmę. Tėvo kerštas sūnaus žudikui, sūnaus neapykanta girtuokliui tėvui, boso pasityčiojimai iš savo pavaldinio – lyg kasdienės nuodų injekcijos, naikinančios ribas net tarp budelio ir aukos, nes abiejų sąmonė – vienodai užnuodyta.

Spalio 20 d. Salėje 99 pamatysime dviejų lenkių dramaturgių pjeses. Pirmąją profesionalios politologės M. Mroczkowskos pjesę "Justina, sesuo mano" režisavo Ramunė Kudzmanaitė, vaidina Dalia Brenciūtė, Janina Matekonytė, Kostas Smoriginas, Monika Goštautaitė. Pasak režisierės, tai pjesė apie nežinia kokiame pilkos kasdienybės užkaboryje paspęstus spąstus sielai. Ir nežinia kurią akimirką žmogaus širdis, nebeišlaikiusi sielvarto, susikurs antrininką, kuris padės tęsti šitą painią, melagingą kasdienę būtį.

Tą patį vakarą psichologiją studijuojančios autorės A. Bednarskos pjesę "Veidu į sieną" pristatys režisierius Rimas Morkūnas, vaidina Julius Žalakevičius, Neringa Varnelytė, Tomas Kizelis, Dalia Morozovaitė. Režisieriaus manymu, po pjesės paviršiuje tyvuliuojančiomis berniukų, mergaičių, žolės, "mobiliakų" ir kelnaičių temomis slypi savo pasaulėlyje gyvenantys individai. Išėjimas už ribų jiems grėstų katastrofa, bet jų pasaulis ir yra tos katastrofos epicentras.

Spalio 22 d. 18 val. Salėje 99 – Agniaus Jankevičiaus inscenizacija "Virto ąžuolai" pagal Juozo Baltušio "Parduotų vasarų" skyrių; dailininkė Lina Karaliūnaitė, skulptorius Simas Dūda, vaidina Ignas Ciplijauskas, Lukas Petrauskas, Sergejus Ivanovas, Aleksas Kazanavičius, Arnoldas Jalianiauskas, Jurga Jalianiauskienė, Egidijus Bakas, Judita Zareckaitė. Anot režisieriaus, penktasis jo spektaklis kalba apie palikimą, kurį atsinešėme į nepriklausomą Lietuvą, apie pereinamąjį laikotarpį, kai gimė nuasmenintos kartos, apie naujo moters tipo atsiradimą ir vyriškumo sunykimą: "Universali Baltušio kūryba leidžia diagnozuoti dabarties sistemos išsigimimą, kai teigiama, jog viskas galima. Ji verčia susimąstyti apie būtinybę išsaugoti savo unikalumą. Globalizacija veda į niveliaciją, tačiau didelės idėjos tarpsta paprastuose dalykuose. Tikiu, kad teatras gali būti geresnis nei yra. Jis vis dar lieka ta rezistencine niša, kuri gali apsaugoti nuo visuotinio suniveliavimo. Ypač tokia niša reikalinga mūsų kartai. Aš niekada nesisukioju atgal. Tai, kas praeityje, iš tiesų buvo naudinga, išliko sąmonėje ir bus panaudota reikiamu momentu. Nereikia nieko forsuoti, nesureikšminti nei praeities, nei dabarties. Reikia gyventi šia diena, joje apjungiant praeitį ir ateitį. Šį rudenį jaučiu, kad gyvenu."

Spalio 22 d. 20 val. Salėje 99 bus parodytas Alberto Vidžiūno "Meisteris ir sūnūs" pagal Petro Cvirkos romaną. Vaidina Gintautas Ryliškis, Sonata Visockaitė, Petras Lisauskas, Paulius Tamolė, Jonas Verseckas, Rūta Butkutė, Linas Mikuta. "Pirmą kartą apie Petrą Cvirką išgirdau mokydamasis pradinėse klasėse – tai buvo nešvankus eilėraštukas apie jo meilę. Vėliau jis man virto didžiuoju klasiku, dar vėliau didžiuoju kolaborantu, o dabar sunku spręsti, kas jis, koks jis. Ar socialinės iliuzijos, naivumas, nesusigaudymas, nepatyrimas, moralinė krizė, apėmusi lietuvių tautą nuo ketvirtojo dešimtmečio pabaigos, vertė rašytoją taip elgtis? Priežasčių daug. Nors P. Cvirkos gatvė jau pervadinta, o paminklą vis kėsinamasi nugriauti, jo romane "Meisteris ir sūnūs" konstruojamos situacijos ir personažai tebėra labai atpažįstami. Kaip ir tradicinės kaimo buities scenos – pabaigtuvės, vestuvės, krikštynos bei mūsų lietuvių kalba, tampanti pagrindine vaidybos galia ir labai tinkama ekspresyviai interpretacijai. Aš ieškau savo dramaturgijos, savo aktorių ir savų teatro formų", – sako režisierius.

Spalio 23 d. 15 val. Salėje 99 – Forumo kulminacija: režisierius Balys Latėnas pristatys penkių jaunųjų "Lietuvos šekspyrų" pjeses. Vaidina Ramūnas Cicėnas, Mantas Vaitiekūnas, Dalia Brenciūtė, Irena Tamošiūnaitė, Ilona Kvietkutė, Vaida Būtytė, Audrius Bružas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Andrius Bialobžeskis, Kristina Ovčininkaitė, Kristina Andrejauskaitė, Jurgis Damaševičius, Dalia Morozovaitė, Rimgaudas Karvelis. Pasak režisieriaus, "gyvi autoriai – didelė vertybė. Didelė vertybė režisieriams, aktoriams ir žiūrovams. Tačiau labiausiai režisieriams. Šie labai dažnai imasi tekstų, su kurių autoriais negali pasikalbėti, o dabar autoriai yra šalia ir būtų fantastiška, jei vieni ir kiti imtų bendradarbiauti." Ieškoti lietuviško Šekspyro Jaunimo teatrą paskatino analogiškas jau 20 metų Lenkijos ASSITEJ organizuojamas konkursas "Ieškome lenkiško Šekspyro". Kai kurie Jaunimo teatre pristatomi jaunieji lenkų dramaturgai yra šio konkurso laureatai.

Turbūt apie juos, Lietuvos ir Lenkijos šekspyrus, garsus režisierius Krystianas Lupa ir yra sakęs: "Pasaulis žmogui nebėra jaukus lizdas. Jauni žmonės susiduria su milžiniška svetima tikrove, kuri juos perauga, ir tokią patirtį dabar turi jauni autoriai, ieškantys naujų išraiškos priemonių."

Ingrida Daunoravičiūtė