Miniatiūrų virtuozai

Laisvydė Šalčiūtė. "Smuikas", "Armonika", "Triūba". 2001 m.

Šiuo metu "Arkos" galerijoje veikiančios V tarptautinės mažosios grafikos trienalės atbalsis – tradiciškai galerijoje "Kairė–dešinė" pristatomi praėjusiosios – IV mažosios grafikos trienalės laureatų darbai. Apskritai Vilniaus mažosios grafikos trienalės neturi vienijančios koncepcijos. Pati forma – miniatiūra – diktuoja savitas raiškos formas, intymų santykį su žiūrovu, nors jos vis dažniau laužomos.

Mažosios grafikos trienalė – tarptautinė paroda. Atveriamos plačios galimybės susipažinti su kitų šalių – artimesnių ar visai tolimų – grafika. Galbūt formato minimalizmas, nesudėtingas eksponavimas lemia, kad tarptautinio pobūdžio mažosios grafikos parodos organizuojamos gan dažnai. Tačiau kiekvienoje parodoje vyraujančių šalių ekspozijos geografija labai įvairi.

Galerijoje"Kairė–dešinė" eksponuojami Danutės Gražienės, Viktorijos Daniliauskaitės, Laisvydės Šalčiūtės, Irmos Balakauskaitės, Egidijaus Rudinsko, Nikolajaus Batakovo iš Rusijos, Asuno del Pozo iš Ispanijos, Toshimi Kitano iš Japonijos mažieji estampai, miniatiūros.

Laureatai – viduriniosios ir jauniausiosios kartos menininkai. Juos vienija lakoniška raiška. Vienų formos abstraktesnės, minimalistiškesnės: Viktorijos Daniliauskaitės (linoraižinių ciklas "Akių kalbėjimas"), Egidijaus Rudinsko (ofortų ciklas "Raidės"). V. Daniliauskaitės, E. Rudinsko darbuose galima įžvelgti ir poetinį podirvį. V. Daniliauskaitės estampai išsiskiria monochromišku geometrizuotu abstraktumu, E. Rudinsko – kaligrafiška žaisme. Šiai krypčiai atstovauja ir japono Toshimi Kitano, ispano Asuno del Pozo miniatiūros (tiesa, pirmojo abstrakcijos tamsesnės, monochromiškesnės, antrojo – spalvingesnės, atliktos serigrafijos technika).

D. Gražienė bei jauniausiosios kartos atstovės Laisvydė Šalčiūtė ir Irma Balakauskaitė savaip interpretuodamos naudoja figūrines formas. D. Gražienės mišrios technikos miniatiūrose žaismingai dera minimalistinės abstrahuotos figūros, iškilūs bespalviai reljefiniai įspaudai su įgilintais spalvos (akvatinta) ruožais. L. Šalčiūtės spalvoti linoraižiniai traukia akį kameriniu žaismingumu, ekspresija, lengva ironija (tai lemia ir pasirinkti objektai – klounai muzikantai). I. Balakauskaitės ofortų ciklas "Sėdinti" kontrastuoja realistiškesne bei minimalistiškesne stilistika, slogesne, mąslesne atmosfera: uždaroje bedaiktėje kambario erdvėje (tarp sienų) sėdinti moteris. Nors tuščios erdvės daug, tačiau sėdinčiąją ji spaudžia, slegia. Ciklo estampai skiriasi tik tonavimu ir skirtinga erdvės kadruote.

Nikolajus Batakovas iš Kaliningrado – praėjusios trienalės Didžiojo prizo laimėtojas. Jo mažieji ofortai išsiskiria subtilia juvelyriška raiška, precizišku dėmesiui detalei. I. Pleikienės žodžiais, jo kūriniuose juntama "misterija, būdinga senajai viduramžių miniatiūrai, kuri pavergia gebėjimu mažiems, vos pastebimiems dalykams įpūsti didelę dvasią".

Įdomu, kuo (ir ar) skiriasi IV ir V mažosios grafikos trienalių darbai? Šiuo metu, deja, nėra galimybės vizualiai palyginti abiejų parodų visumą. Paskutinėje lyg ir mažiau tradiciškų intymios lyriškos raiškos miniatiūrų, daugiau konceptualumo, žaismingų minčių vingių. Tačiau į V trienalės ekspoziciją dar bus progos atidžiau įsižiūrėti, juolab kad "Arkoje" ji veiks iki spalio 21 d. (o IV trienalės laureatų – iki spalio 16 d.)