Inesos Linaburgytės ir Aleksandros Žvirblytės rečitalis

Inesa Linaburgytė ir Aleksandra Žvirblytė

Rugsėjo 27 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje kamerinės muzikos vakarą surengė žymi Lietuvos operos dainininkė, Inesa Linaburgytė (mecosopranas). Jai talkino ir porą kūrinių solo paskambino pianistė doc. Aleksandra Žvirblytė. Koncerte skambėjo austrų kompozitorių F. Schuberto, H. Wolfo, G. Mahlerio šedevrai.

Kamerinės vokalinės muzikos meistrai ypatingą dėmesį paprastai skiria kuo gilesniam pasirinktų kūrinių prasmės atskleidimui, siekia maksimalios išraiškos, frazės lankstumo, žodinio teksto įtaigos, stengiasi sukurti specifinę intymią atmosferą. Subtiliai, plastiškai, ne per jėgą, bet labai įtaigiai atskleidžiamų nuotaikų bei perteikiamų vaizdinių negali nepajusti, nepastebėti. Akivaizdu, kad savitomis išraiškos priemonėmis bei kitaip formuojamu balsu besinaudojančiai galingo operinio balso dainininkei sunku pasinerti į trapų kamerinės muzikos (pvz., F. Schuberto dainų "Muzikai" ir "Kur?" iš ciklo "Gražioji malūnininkė" ar "Tu ramybė", "Juokiuos ir verkiu" bei "Serenada") vaizdinių pasaulį, pajusti ir perteikti jo žavesį. Nelengviau ir tobulai įprasminti sudėtingas, labai išraiškingas, beveik ekspresyvias H. Wolfo "Minjon dainas": "Neįkalbėk manęs, leisk tylėti", "Tas ilgesį supras, kas patyrė" ir "Leisk man švytėti, kol esu". Gal kiek artimesnės atlikėjai buvo G. Mahlerio dainų iš ciklo "Stebuklingas berniuko ragas" ("Reino legenda", "Prisiminimas", "Kas išgalvojo šią dainelę") muzikos nuotaikos ir vaizdiniai. Tačiau šio didžio kompozitoriaus "Keliaujančio pameistrio dainos" ("Kai mano mieloji tuoksis", "Išeisiu ryte į mišką", "Mano krūtinėje peilis" bei "Mylimosios akys") prašyte prašosi maksimalaus išraiškingumo, gilaus prasmės atskleidimo, dvasinio atsivėrimo, o tai retai pavyksta net patyrusiems kamerinės muzikos atlikėjams, ypač neturintiems dramatinio talento.

Bisui atlikta R. Strausso "Sevilijai", dainininkei, regis buvo pati palankiausia. Solistė lyg nusimetė sunkią naštą ir savo galingu balsu laisvai išliejo per visą vakarą sukauptą energiją.

Dainininkei dėmesingai talkino pianistė Aleksandra Žvirblytė. Ji kruopščiai ir kaip visada atsakingai parengė savo partiją, gerai subalansavo skambesius (truputį pakėlė fortepijono dangtį, kad garsas būtų spalvingesnis), tempą, įvaldė techniškai sudėtingą (pvz., G. Mahlerio muzikos) akompanimentą. Po koncerto pradžioje nuskambėjusių F. Schuberto dainų ji audringai, pakylėtai solo paskambino du F. Schuberto–F. Liszto kūrinius – pianisto virtuoziškumo bei lankstumo reikalaujančius "Vienos vakarus" ir įdomaus bei išraiškingo turinio "Girių karalių".

Aldona EleonOra Radvilaitė