Jidiš filmų festivalis "Skalvijos" kino centre

Rugpjūtį Vilniaus jidiš institutas į kasmetinę programą jau septintą kartą į Vilnių sukvies jidiš kultūros žinovus bei šią kultūrą ir kalbą studijuojančius svečius iš viso pasaulio. Natskiriama programos dalimi pastaraisiais metais tapo jidiš filmų festivaliai "Skalvijos" kino centre. Šiemet dokumentinių ir vaidybinių filmų peržiūros, rengtos kartu su Jidiš, Lenkų kultūros ir Goethe’s institutais.

Filmų programą pradės (4 d. 19 val.) australų režisieriaus Rodo Freedmano 1999 m. sukurtas dokumentinis filmas "Dėdė Chackelis" ("Uncle Chatzkel"), pasakojantis apie iškilų Lietuvos kalbininką, žodynų sudarytoją Chackelį Lemcheną.

Pastaraisiais metais Vilniaus žiūrovai ir svečiai turėjo progos susipažinti su unikaliu kino istorijos puslapiu – prieškario Lenkijoje jidiš kalba kurtais filmais. Vienas paskutiniųjų filmų, sukurtų jidiš kalba – 1939 m. Aleksandro Marteno drama "Benamiai" ("Un a Hejm – Bal Tschuwe"). Filmo herojus Abramas – mažo Rytų Lenkijos miestelio žvejys. Potvynis nusineša visą jo užgyventą turtą. Pasiturintis giminaitis iš Amerikos atsiunčia Abramui laivo bilietą. Palikęs seną tėvą, žmoną ir sūnelį Abramas vyksta ieškoti laimės į Ameriką. Ten jis įsidarbina indų plovėju restorane, kuriame dainuoja gražuolė Besė. Abramas įsimyli dainininkę, ji jam taip pat neabejinga. Iš gimtojo miestelio atvykę pažįstami primena Abramui apie skurstančią šeimą. Šis jau gali ją parsivežti, tačiau visi jaučiasi nelaimingi, pasimetę svetimame "bebarzdžių žydų" pasaulyje. Nors filmas baigiasi laimingai, vis dėlto tai retas pesimistinio požiūrio į "pažadėtąją žemę" pavyzdys.

Šiemet festivalyje svečiuosis kino režisierius, kompozitorius, scenaristas ir prodiuseris iš JAV Yale’as Stromas. Jis pristatys tris savo sukurtus dokumentinius filmus. Rugpjūčio 12 d. 19 val. bus rodomas dokumentinis filmas "Lechaim, draugas Stalinai!" ("L’Chayim, Comrade Stalin!", 2002), pasakojantis apie Josifo Stalino Sibire įkurtą žydų autonominę sritį – Birobidžaną.Tai buvo didelė propagandinė "tautų tėvo" akcija, žydų svajonės apie "pažadėtąją žemę" išnaudojimas. Rugpjūčio 16 d. 19 val. režisierius pristatys dar du filmus. Pirmasis – "Paskutinis klezmeris" ("The Last Klezmer: Leopold Kozlwski – His Life and Music", 1994), kurio tema – žydų klezmerio muzika, jungianti čigonų, žydų liturginę muziką ir įvairias Rytų Europos muzikos formas, net polką. Klezmerio muzikantai grodavo per vestuves ir kitokias šventes. Tačiau XX a. pabaigoje klezmeris tapo retenybe. Filmas pasakoja apie klezmerio muzikantą ir kompozitorių Leopoldą Kozlowskį, išgyvenusį nacių koncentracijos stovykloje. Filmo "Carpatis: 50 mylių, 50 metų" ("Carpati: 50 miles, 50 years – A journey of Faith and Fate", 1996) herojus Zevas Carpatis – vienas iš nedaugelio Ukrainos žydų, likusių gyvų po Holokausto. Gimęs kadaise žydų tankiai apgyvendintame regione, pastaruosius 80 metų priklausiusiame Austrijos ir Vengrijos imperijai, Čekoslovakijai, Sovietų Sąjungai, o dabar – Ukrainai, Carpatis atmintyje išsaugojo unikalią savo krašto istoriją ir tradicijas. Muzikantas, istorikas ir pasakotojas Carpatis filme prisimena ir panašaus į žydų likimo sulaukusius čigonus.

Kalbininkas Chackelis Lemchenas su šeima iki karo

Paskutinio festivalio programos filmo (18 d. 19 val.) "Ponas Zwillingas ir ponia Zuckerman" ("Herr Zwilling und Frau Zuckerman", 1999) herojai – taip pat jau mitu tapusios Galicijos gyventojai. Vienas iškiliausių vokiečių dokumentinio kino meistrų Volkeris Koeppas kuria dviejų senų Černovicų žydų portretą kadaise Vakarų Ukrainoje klestėjusios žydų kultūros fone – prieš karą mieste veikė 55 sinagogos, žydų mokyklos ir ligoninė. Filmo herojai – chemijos dėstytojas ir užsienio kalbų mokytoja – prisimena savo gimtojo miesto, kadaise priklausiusio Austrijai, vėliau – Rumunijai, dar vėliau – Sovietų Sąjungai, o dabar – Ukrainai, istoriją. Devyniasdešimtmetė ponia Zuckerman karo metais prarado visą šeimą, pavyko išsigelbėti jai vienai. Ponas Zwillingas taip pat liko gyvas. Jie dažnai susitinka ir kalbasi apie išnykusią savo miesto žydų bendruomenę, kurią po karo dar išretino ir emigracija į Izraelį bei JAV.

"Skalvijos" inf.