Perrengtas rytojus

Kęstutis Vasiliūnas. "We dress you". 2003 m.

"Akademijos" galerijoje veikia Kęstučio Vasiliūno paroda "Tomorrow". Ji liudija kintančios dabarties atmainas, o rytojus atsuks kitą įmantrią pusę. Reklaminiai stendai aiškiai kalba: kurk save, aprenk save, keisk save, nes nuobodžio pilkuma tave praris. Jei jau esi įmestas į šitą beprasmę aplinką, paversk save prasmių daugintoju. Kūnas, įsuktas į suknelę, išbadytas šviečiančia tatuiruote, visada ką nors liudys. Šitaip stimuliavo parodoje sukabinti lakštai.

Autorius anksčiau raižė skurdžius, asketiškus personažus. Šie naujo tikėjimo pranašai visai nesirūpino savo kūnais, jų krikščioniška raiška buvo laiminanti, pasitikinti, nereikli žemiškumui (tai matoma ankstesniuose K. Vasiliūno raižiniuose). Dabar reikia "pritempti" tuos pranašiškus gestus prie šios dienos pozų. Šios žemiškos įvairių laikų prieštaringos figūros paradoksaliai suartėja. Šiandien galėtų iškilti šv. Magdalietės figūra, paguodžianti nupuolusius. Užmaršūs demonstravimai ar svaigus gulinėjimas gali netyčia ir pasiteisinti.

Parodoje pakabinti keturi darbai. Žiūriu iš kairės: vienų vaizdų sankaupa "We dress you", pilka siena, už kampo – jau ryškus įkaitęs kūnas aplamdytame blizgančiame fone ("Totally sexy"), šis "totalus" tarsi prašosi dar labiau apspardomas ir aplankstomas dėl savo grožio; sukuosi į dešinę sieną, ant jos pakabintas kūrinys su šaltu žalumu "trenkiančia" moterimi – skurdus, bet įdomiai sudurstytas "Tomorrow". Toliau iškart durų niša, o prie kampo – paskutinė grakšti punktyrinė gėlės tatuiruotė. Sudėtinga aprašyti tą sienų ir kūrinių dermę. Nors K. Vasiliūno kūnai ir ekshibicionistiniai, bet prie sienų plokštumų kažkodėl darniai šliejasi, užbrėžia šios patalpos briaunas.

"Tomorrow" cikle blizgančios skardos (t.y. blizgus popierius) perrėžia moterų kūnus. Čia įdomiausia susipjaustymas. Kūrinio kompozicijoje tiesiogiai neaptiksime peilio, kraujo, žaizdų. Trykštantis kraujas nepavaizduotas – bet aš jį mačiau. Gal ir esama nuobodžiavimo šiame cikle, bet svarbiausia – situacijų skvarba, fragmentacija, veiksmas. Struktūriška kūnų sankaupa, apsupta sienų lyg uždarame koridoriuje, kelios viena kitą atstumiančios pozos.

Reikėtų detaliau aptarti figūrų ir detalių santykius. Pavyzdžiui, "Totally sexy". Didelė prie grindų pritraukta figūra balkšvai mėlyna suknele, ryškiai raudonu veidu ir kojomis. Šio kūrinio viršutiniame kampe išspausdintas punktyrinis grakštaus gyvūno fragmentas. Pasvirusi figūra artima savo abejingu betiksliu judesiu. Svarbu nesubyrėti, neprarasti kūno ir juo teigti dūstančią banalybę.

Savo kompozicija kitoks atrodo kūrinys "Tomorrow". Čia švininėje pilkumoje įspausta nykstanti moteris. Prie blizgančio ploto pridėta dar viena bluki juosta, monotoniškai prispausdinta stačiakampių. Čia dar esama švelnaus kontrasto tarp keturkampio paveikslo ir moters rankų, kojų, kaulėto kampuotumo.

Vienas iš šios daugiaprasmės parodos aspektų galėtų būti ritmas. K. Vasiliūnas vienoje kompozicijoje vaizduoja maždaug vieną išraiškingą kūną, tad vaizdas nesikomplikuoja. Bežiūrint viena paskui kitą keičiasi egzistencinės pozos: vienas kūnas palinkęs, antras parkritęs, trečias – dar kitaip styrantis. Skirtybės viena antrą traukia. Vienas iškreiptumas niekaip nepasitenkins savimi, reikia būsenų, chaotiško parado. Gyvenimo puošėjos iki kraštutinumo išpuoselės savo lūžtantį, yrantį, skaidrų ar minimalistinį dizainą. Šį įvairuojantį ritmą užbaigia manieringas augalas. Tą jokia fraze nepažymėtą gėlę taip pat verta aptarti. Čia jau trintukais ar pirštais išspausdinta banalybė. Mėgaujamasi iki koktumo suestetinta forma. Šioje paveikslų draugijoje neapsieisi be akibrokštų.

Įsižiūrėjęs dar sykį, bandau suvokti, ką praneša K. Vasiliūnas šiais ryškiaformiais nekalbiais stendais. Šie pranešimai daugeriopi, susiję su gamtinėmis pirmykštėmis kūnų struktūromis, bet susieti ir su dabarties kūno gestiška savikūra, kuri turbūt išreiškia geismą išlikti, puošnumu pretenduojant į kultūros lygmenį. Jei pamatau įtaigų kontūrą, griebiuosi jo lyg išganingai pražūtingo stabo. Nes dažnai būname pasiklydusių, nupuolusių apsuptyse. Galbūt K. Vasiliūno įspaustos ir išpjautos pozos teiks paguodą. "Tomorrow" – eilinė užmaršaus ritmo arba santykinio apsiraminimo paroda stebėtojui. Rytoj reikės dar stipresnių akis badančių vaizdų.