Kinas

Seksas ir Europa

krėsle prie televizoriaus

iliustracija
Ingmaras Bergmanas ir Ingrid Thulin filmuojant "Šnabždesius ir riksmus"

Pagaliau priartėjo referendumas ir galėsime pailsėti nuo agresyvios stojimo Europon reklamos, kuri užklumpa pačiose netikėčiausiose situacijose. Nežinau, kas ją kūrė, tačiau tuo, kad orientuojamasi į patį bukiausią žiūrovą, primena visai neseną prezidentinę kampaniją. Nusibodo žinoti, kad visuomenės ryšių specialistai laiko mane idiotu. Prieš gerą mėnesį sulaukiau skambučio iš kažkokios visuomenės nuomonės tyrimų organizacijos. Mandagi panelė bandė visaip įtikinti, kad man asmeniškai stinga informacijos apie Europos Sąjungą. Pasakiau, kad visą normalią informaciją gaunu ne iš lietuviškų šaltinių ir, regis, smalsuolę įžeidžiau. Tada dar nebuvau matęs nei dainininkės, nei agituojančio alpinisto, kurio kalbos labai primena senų laikų pionierių rikiuotę. Jei būčiau mažiau susipratęs, po tokios, atsiprašant, reklamos tikrai balsuočiau prieš, nes, kaip ir prezidentinėje kampanijoje, kažkodėl apeliuojama į pačius primityviausius instinktus, bet ne į protą. Kartais tai net juokinga, nes ta pati televizija labai pasistengė įkalti žiūrovams į galvą daugybę ksenofobiškų stereotipų.

Todėl iškart rekomenduoju puikų priešnuodį nuo visų agitacijų - kultinį pornografinį filmą "Anapus lėlių slėnio" (TV3, 10 d. 0.30). Jo režisierius Russas Meyeris jau tapo kinotyrinių diskusijų objektu ir, manau, visiškai pelnytai. Tokio humoro, satyros, parodijos ir estetizuoto kičo sprogimo viename filme tikrai ilgai reikėtų ieškoti, neatsitiktinai padorūs žiūrovai kaltina Meyerį blogu skoniu. Tiesą sakant, visose tose stiliaus pertekliaus arabeskose seksas atrodo pats nekalčiausias dalykas.

"Anapus lėlių slėnio" herojės - trys merginos, sukūrusios roko grupę "Carrie Nations". Jos visais būdais nori prasimušti šou versle, todėl nevengia nieko - nei grupinio sekso, nei homoseksualių santykių. Jos nenumano, kad viskas gali baigtis liūdnai... Beje, šio 1970 m. filmo epizode pasirodo visai jaunutė Pam Grier ("Džekė Braun") ir garsusis "The Strawberry Alarm Clock" ansamblis.

Senai žinomą tiesą, kad šou verslas ir meno pasaulis - tai kloaka, įtraukianti net pačius stipriausius, filme "Pavojingi žaidimai" (LNK, 15 d. 22.35) pasako ir drastiškų reginių mėgėjas Abelis Ferrara. 1993 m. sukurto filmo herojus - kino režisierius Edis Izraelis (Harvey Keitel). Jis turi sukti filmą iškalbingu pavadinimu "Veidrodžių motina". Kartu Edis išgyvena šeimos krizę, nes žmona siekia įtikinti jį mesti ankstesnį gyvenimo būdą, kurį trumpai galima apibūdinti "seksas ir narkotikai". Žmona (beje, ją vaidina Ferraros žmona Nancy Ferrara) patyrė religinį atsivertimą (visai kaip Lietuvoje) ir dabar nori įtikinti vyrą sekti jos keliais. Prie viso to dar prisideda jauna televizijos aktorė Sara (Madonna), siekianti žvaigždės karjeros ir konfliktuojanti su savo meilužiu bei partneriu ekrane. Edis nusprendžia tai panaudoti filme...

Be abejo, Ferrara žaidžia tuo, kad filmo personažai primena juos vaidinančius aktorius, pvz., Madonna visada siekė ne popžvaigždės, o kino aktorės šlovės. Tokiais ir panašiais būdais jis tarsi nutrina ribą tarp tikrovės ir kino, kurdamas dar ir filmo filme iliuziją.

TV4 (9 d. 22.45) rodo kito kino keistuolio, kuriančio filmus taip pat apie keistuolius, - australo Paulo Coxo filmą "Auksinė sruoga" (1990). Filmo pagrindas - Guy de Maupassant`o novelė "Le Chevelure", tačiau veiksmas perkeltas į mūsų dienas. Bernardas (Chris Haywood) domisi senais laikrodžiais. Vieną dieną jis atranda plaukų sruogą ir prasideda nauja manija: vyriškis kalbasi su ja ir net tam tikra prasme mylisi. Tačiau ryžtinga Bernardo meilužė Teresa (Gosia Dobrowolska) imasi priemonių, kad tai baigtųsi.

Jau pastebėjote, kad šią savaitę visos televizijos kaip susitarusios rodo smarkiai erotizuotus filmus. Neverta praleisti ir Gerard`o Stambridge`o komedijos "Viskas apie Adomą" (LNK, 12 d. 20.55). Filmo herojus apkeri žavią padavėją, tačiau ne tik ją, bet ir jos seseris, brolį, brolio draugę... Panašiai elgiasi ir jaunas ispanų dezertyras 4-ojo dešimtmečio pradžioje pakliuvęs į senus namus kažkur provincijoje. Čia, norėdamos pasislėpti nuo pilietinio karo, pas tėvą atvyksta trys labai nepanašios dukterys... Šis Fernando Trueba filmas "Aukso amžius" (TV4, 14 d. 22.10) 1992 m. apdovanotas "Oskaru" geriausiam užsienio filmui.

Šią savaitę nepristigs ir pasakų suaugusiems. TV3 10 d. 11.35 rodo 1973 m. sukurtą Marco Rydello filmą "Pelenės atostogos". Jos herojus - jūreivis (James Caan), kuris dėl nenumatytų aplinkybių pasilieka uoste. Bastydamasis po miestą jis sutinka prostitutę, kuri augina sūnų mulatą. Prostitutė apleido vaiką, bet tarp jo ir jūreivio užsimezga tikra draugystė.

Pelenės istorija pasakojama ir prancūzų aktoriaus bei režisieriaus Gerard’o Jugnot filme "Didžiausia moterų svajonė" (LNK, 14 d. 13.10). Filmo herojus - provincijos kirpėjas, kuris vienas augina gražuolę dukrą. Deja, ji sumano tapti kino žvaigžde ir net gauna "Cezarį", skiriamą daugiausiai vilčių teikiančiai jaunai aktorei. Beje, šios nominacijos pavadinimas yra ir originalus filmo pavadinimas. Nesuprantu, kam LNK prireikė jį keisti.

LTV 13 d. 22 val. parodys paskutinį Ingmaro Bergmano retrospektyvos filmą "Šnabždesiai ir riksmai" (1972). Knygos, kurioje išspausdintas filmo scenarijus, įžangoje Bergmanas rašė: "Kai galvoju apie scenarijų, jis man niekad nėra išbaigta visuma. Labiausiai tai primena mano mąstymą - tamsi, plaukianti srovė: veidai, judesiai, balsai, gestai, riksmai, šviesa ir šešėlis, nuotaikos, svajonės, nieko iš tikrųjų negali trukti ilgiau nei akimirką. Svajonės, ilgesys arba gal lūkestis, baimė - tačiau tai, ko bijome, niekad nebuvo pavadinta žodžiais. Galėčiau tai tęsti, be pabaigos aprašinėdamas toną ir spalvas, tačiau nebūtume nė trupučiuką išmintingesni."

Filmo herojės - trys seserys. Dvi iš jų atvyksta į tėvų namus pas trečiąją, kuri tuoj mirs. Mirties artumas išlaisvina tai, kas slepiasi jų sielose. "Šnabždesiai ir riksmai" - vienas gražiausių Bergmano filmų. Gaila, kad baigiasi vakarai su Bergmanu. Gal tai net ne vakarai, o ritualai, kurių tikrai pasigesime?

Jūsų -Jonas Ūbis