Turiu savo keistenybių

Šiandien Lietuvos ekranuose pasirodo vaidybinis filmas apie garsiąją meksikiečių dailininkę Fridą Kahlo. Jau keli dešimtmečiai, kai jos vardas sugrįžo iš užmaršties ir tapo savotiška feminizmo ikona. Dailininkę suvaidinusi Salma Hayek dešimt metų laukė, kol subręs Fridos vaidmeniui. Tai buvo didžiausia jos gyvenimo svajonė. Dėl šio vaidmens kovojo tokios Holivudo žvaigždės kaip Madonna ir Jennifer Lopez. Tačiau tik Salmai pavyko gauti pinigų filmui, priversti sužadėtinį Edwardą Nortoną pataisyti scenarijų ir prikalbinti režisierę Julie Taymor sukurti filmą.

Prieš atvažiuodama į Ameriką buvai meksikiečių telenovelių žvaigždė. Atsisakei garantuotos karjeros ir surizikavai būti neatpažinta Holivude.

Kas pasakė, kad sėkmė - tai utopija? Kai ko nors trokšti labai stipriai, darai viską, kad to pasiektum. Atsisakymas vaidinti telenovelėse man nebuvo profesinė savižudybė. Nenorėjau įeiti į kino istoriją kaip senstanti meksikiečių revoliucionieriaus meilužė (nuoroda į vaidmenį telenovelėje - red.). Meksikiečių serialų aktoriai uždirba nedaug ir gyvena kukliai, kitaip nei jų kolegos amerikiečiai. Pastačiau viską ant kortos. Atvažiavau į Holivudą visiškai viena. Be draugų ir pinigų, nemokėdama anglų kalbos. Iškart nuėjau į aktorių mokyklą. Po dviejų mėnesių išgyvenau krizę. Mano anglų kalba buvo tokia bloga, kad niekas manęs nesuprato. Mečiau mokyklą ir užsirašiau į dvimečius kalbos kursus. Netrukus pasibaigė pinigai, o karjeros vizija ėmė tolti proporcingai gėrimų, kuriuos paduodavau "Los Lobos" restorane, kiekiui. Tada išgyvenau dar vieną krizę. Jaučiausi pažeminta, pykau ant savęs, nes mano silpnumas sufleravo, kad reikia grįžti Meksikon. Aiškinau sau, kad atsisakyti svajonių yra blogiau, nei parduoti sielą velniui. Padėjo. Išdidumas neleido grįžti ir prisipažinti pralaimėjus. Dvejus metus beldžiausi į agentų duris, kol pavyko išmaldauti mažą vaidmenuką filme "Mano beprotiškas gyvenimas" ("Ma Vida Loca").

Penkų minučių ekrane pakako, kad Tave pastebėtų Robertas Rodriguezas. Po metų jau vaidinai jo filme "Desperado" šalia garsiojo Antonio Banderaso.

Man padėjo ne filmas, bet prastas pokalbių šou vietinėje ispaniškoje televizijos stotyje. Pamenu tą dieną. Pasižiūrėjau kine Rodriguezo "El Mariachi". Grįžau į namus sujaudinta filmo ir apimta noro susipažinti su Robertu, nes jis - ne tik puikus režisierius, bet ir pusiau meksikietis. Nustebau ir nudžiugau, kai po poros valandų suskambėjo telefonas, ir mielas Roberto žmonos Elizabeth balsas pranešė: "Mano vyras norėtų su jumis susipažinti..." Pasirodo, perjunginėdamas kanalus Robertas atsitiktinai pamatė mane tame pokalbių šou. Jame guodžiausi, kad amerikiečių kine nėra vietos moterims iš Lotynų Amerikos ir kad aš, būdama jų atstovė, norėčiau tai pakeisti. Regis, tada Rodriguezas ir pasakė žmonai: "Pasižiūrėk į ją. Ji fantastiškai tinka "Desperado". Nors po savaitės tas pokalbių šou dingo iš ekrano, tačiau jis "išdavė" leidimą į Holivudą.

Garsus britų aktorius Alfredas Molina, kuris kartu su Tavimi vaidina filme "Frida", yra pasakęs, kad esi pasmerkta būti graži.

Greičiau pasmerkta bendrauti su tuščiais žmonėmis. Amerika mėgsta viską, kas paviršutiniška: nieko nereiškiančius pokalbius banketuose, atsitiktinį seksą, silikoninius veidus. Per vienuolika čia praleistų metų perėjau visas pažeminimo fazes. Man buvo prikabinta etiketė: "Egzotiška katytė su meksikietišku akcentu". Ar kiekvienos kino meilės herojai būtinai turi būti saulėje įdegęs gražuoliukas ir lėliška blondinė? Nekenčiu schemų.

Jau keleri metai Lotynų Amerikos kultūra yra varomoji amerikiečių popkultūros jėga. Muzikos pasaulį valdo Ricky Martinas, Enrique Iglesias ir Markas Anthony, kine dominuoja Antonio Banderasas, Andy Garcia, Benjaminas Brattas. Kodėl taip vyksta?

Pietų Amerikos ir ispanų kultūros šaknys yra labai gilios. Muzika, menas, mada ten egzistuoja nuo senų laikų. Ką amerikiečiai žino apie mūsų kultūrą? Žino Tulumo piramides, Akapulko paplūdimį ir tekilos skonį. Labiausiai man trukdo tai, kad amerikiečiai neskiria Meksikoje gimusių ir užaugusių meksikiečių nuo JAV gimusių meksikiečių kilmės amerikiečių. Jiems visi esame bronziniai. Daug žmonių iki šiol netiki, kad gimiau kuklioje šeimoje, gyvenančioje ant Rio Grandės kranto. Pasižiūrėk į mane: žemas ūgis, juodi plaukai, siaubingas meksikietiškas akcentas. Kaip galima suklysti?

Tavo naujausias filmas pasakoja apie didžiausios meksikiečių tapytojos avangardistės Fridos Kahlo gyvenimą. Daug kas sako, kad gausi "Oskarą".

"Oskarą" turi gauti režisierė Julie Taymor, ir jei taip atsitiks, "Frida" taps didžiausiu mano asmenininiu laimėjimu. Keista, per visą ilgą apdovanojimų istoriją "Oskaro" už režisūrą niekad negavo moteris. Julie labai talentinga. Jos "Titas Andronikas" su Anthony Hopkinsu visiems sukėlė šoką, jau trejus metus sėkmingai vaidinamas spektaklis "Karalius Liūtas" apdovanotas "Toniu", t.y. teatriniu "Oskaru".

Prieš tave Fridą norėjo vaidinti Madonna ir Jennifer Lopez. Tačiau tik tu ją suvaidinai. Kodėl?

Kai 10-ojo dešimtmečio pradžioje man į rankas pateko "Fridos" scenarijus, Holivude sklido gandai, kad Haydenas Herrera parašė istoriją apie meksikietę komunistę, ūsuotą ir labai bjaurią. Iš karto užsirašiau į aktorių atranką, bet išgirdau esanti per jauna. Vėliau sumanymas kurti filmą sužlugo. Po dešimties metų grįžau prie to scenarijaus. Surinkau pinigų gamybai, įtikinau "Miramax" studiją, suradau Julie Taymor ir aktorių Alfredą Moliną Diego vaidmeniui. Paskui vienintelė gavau Meksikos valdžios leidimą filmuoti šventame actekų mieste Teotihuakane, o Riveros muziejus paskolino man visus jo turimus Fridos darbus. Ko dar reikia, kad pajusčiau, jog filmas tikrai priklauso man? Jennifer Lopez ir Madonna - puikios aktorės, tad nesistebiu, kad ir joms Fridos istorija pasirodė tikras perlas.

Fridos Kahlo ir Diego Riveros tapyba susidomėjai seniai. Girdėjau, kad dar septyniolikmetė aplankei Diego Riveros muziejų Meksike.

Frida žvelgė į pasaulį per skausmą. Fizinį ir emocinį. Būdama jauna, ji pateko į avariją ir ilgai negalėjo judėti, o galiausiai tapo invalide. Dalį gyvenimo ji praleido invalido vežimėlyje, sunkiuose gipso korsetuose arba su ramentais. Vedybinis gyvenimas su didžiausiu Meksiko dailininku Diegu Rivera taip pat nebuvo idiliškas. Jis nuolat laužė santuokinę ištikimybę, todėl ji keršijo vyrui atimdama iš jo meilužes. Gerbiu ją už gyvenimo meilę, jautrumą, intelektą, drąsą būti savimi ir išmintį, kuri jai neleido tapti auka.

Fridai jauti ne tik sielų giminystę, jūs ir fiziniškai panašios. Julie Taymor sakė negalėjusi patikėti, kad tik keli pieštuko brūkštelėjimai per Tavo antakius pavertė Tave Frida.

Porą mėnesių prieš prasidedant filmavimui nuvažiavome į Meksiką susitikti su buvusiais Fridos studentais, dabar jau senukais. Jie turėjo kelias Fridos sukneles. Kai pasimatavau vieną, tiesiog sustingau. Suknelė gulėjo kaip nulieta. Esu žema kaip Frida, mano ūgis 152 cm, akys tamsios kaip ir jos, išsikišę skruostikauliai ir ilgi juodi plaukai. Filmo kostiumus sukūrė Lotynų Amerikos kultūros žinovė Julie Weiss, o juos pasiuvo siuvėjas, asmeniškai pažinojęs dailininkę.

Nors filmas uždirbo daug pinigų, nestigo ir kritikos. Pasigirdo balsų, kad filmo Frida yra per graži ir pernelyg jausminga, o žiūrint filmą kyla vienas klausimas: "Ką Salma vilkės kitoje scenoje?"

Kas pasakė, kad Frida nebuvo seksuali? Ji buvo atgimimo moteris, rengėsi, kaip norėjo, tapė, rūkė cigarus, miegojo su visa to meto bohema. Amerikiečiai mano, kad seksualumas - tai kojų depiliavimas ir dieta. Tikiuosi, kad filmas atvers jiems akis ir leis suprasti, kad tikrasis grožis - tai ne tik gražus veidelis ir didelė krūtinė, bet pirmiausia kerinti asmenybė.

Kahlo buvo lesbietė. Ar sunku filmuotis lesbinėse scenose?

Nėra jokio skirtumo, ar filme myliesi su moterimi, ar su vyru. Jausmas ir taip suvaidintas. Vaidinantiems meilužius vyrams iš burnos dvokia, jų dantys nesveiki, o tu turi juos bučiuoti ir apsimesti, kad miršti iš meilės.

Filmavimo aikštelėje lankėsi dviejų garsiausių Fridos meilužių - Diego Riveros ir Levo Trockio - palikuonys.

Visą laiką mus lydėjo Diego Lopez Rivera, Diego ir fotografės Lupe Martin vaikaitis. Jo konsultacijos pasirodė būtinos. Apsilankė ir Trockio vaikaitis Estebanas Volkovas. Jis prisimena Fridą kaip liūdnų akių ir stiprią moterį. Vakarais jis mus linksmino šeimos prisiminimais ir rusiška degtine.

Vaidini, režisuoji, rašai scenarijus, prodiusuoji filmus. Kuo imponuoji pasauliui po darbo?

Turiu savo keistenybių, kuriomis didžiuojuosi. Kiekvienais metais per Vėlines einu į kapines ir ten savo senelio, tekilos smagurio, garbei išgeriu didelę šio gėrimo porciją. Po to einu prie tėčio kapo ir užsirūkau cigarą. Asmeninis snobizmas? Nusipirkau kelis Diego Riveros paveikslus ir kelis Fridos piešinius. Turiu mažą namą, važinėju išsinuomotu automobiliu, per banketus ir premjeras dėviu pasiskolintas sukneles. Jei manai, kad išleidžiu milijonus šilkiniams Armani kostiumams, klysti. Svarbu tik menas!

Pagal užsienio spaudą parengė Kora Ročkienė