Dailė

Papuošalai ir fotografijos

Paroda "Manija nerti" Gintaro galerijoje

Pillė Veljataga

iliustracija
Lauros Kavaliūnaitės papuošalas, Algio Kucharskio fotografija. "Eidos II". 2003 m.

Per Lauros Kavaliūnaitės juvelyrikos ir Algio Kucharskio fotografijos parodos "Manija nerti" Gintaro galerijoje atidarymą kalbėjusios Virginijos Mizgirienės balse išgirdau abejonės gaidelę: Kazimiero ir Virginijos Mizgirių galerijoje šį kartą eksponuojamoje parodoje gintaro nėra. Noriu išsklaidyti abejones argumentu, kad palaikant jaunuosius lietuvių juvelyrus, kartu rūpinamasi ir juvelyrikos su gintaru ateitimi. Pernai VDA Telšių taikomosios dailės skyriuje metalo specialybę baigusiai, dabar Dizaino katedros magistrantūroje studijuojančiai L. Kavaliūnaitei teko nemenka atsakomybė - parodoje yra 28 jos kūriniai.

Atsakomybe už parodos sėkmę dalijasi fotomenininkas A. Kucharskio ir kuratorė Jurgita Ludavičienė. Apie lietuvių juvelyriką daktaro disertaciją rašanti J. Ludavičienė buvo mačiusi L. Kavaliūnaitės bakalauro darbą - iš sidabro vielelės nunertų papuošalų komplektą - ir A. Kucharskio, jau bandžiusio įkvėpimo semtis iš dailės, kūrinių. Dailėtyrininkė supažindino menininkus ir ėmėsi įgyvendinti sumanymą - kaip eksponuoti netradicinės juvelyrikos ir jos interpretacijos fotomene visumą.

"Modeliu" A. Kucharskio nuotraukose tapo papuošalų komplektas ir dviejų kūrinių, pavadintų papuošalais-drabužiais, - antkaklio iš grandelių bei dviejų suapvalintų siluetų, truputį išgaubtų, be jokios puošybos sidabro segių. Sidabro viela bei sidabro lakštas L. Kavaliūnaitės dirbiniuose švyti ir atspindi šviesą - optiškai lengvi, plastiški, rankų darbo, o ne mechaninio technologijos proceso liudininkai. Plastiškumo, lengvumo savybės itin akivaizdžios žiūrint į iš vielos tartum siūlo nunertus, palyginti su įprastu papuošalų masteliu didelius papuošalus-drabužius. Vienas iš jų primena suknelės iškirptę dabinančius nėrininius - centre stambesnių, į kraštus vis smulkėjančių kilpelių ažūrą. Šią vakarinio tualeto puošmeną galima vilktis taip, kad ji akcentuotų suknelės apnuogintą nugarą, ir taip, kad derėtų prie iškirptės priekyje; pasak dailininkės, yra daug variantų. Kitą "rūbelį" įsivaizduoju ant pusiau apnuogintos krūtinės, mat viena jo dalis nunerta centre tankiomis, į skritulio šonus retėjančiomis akimis, ir net moralistas nedrįstų priekaištauti, jog matosi, kas neprivalėtų matytis.

Pokšto galima tikėtis iš greta esančios nėrinio dalies - ji tokia reta, kad nuogumo nebepaslėptų, taigi, krūtį tektų pridengti audininiu. Arba rizikuoti pasitikint provokuojančia dailininkės sumanymo "logika": kairė dirbinio pusė juk atlieka rūbo paskirtį, tik dešinioji kažkodėl virto perregimu voratinkliu. Sakau "rizikuoti", turėdama omenyje papuošalą-drabužį vilkinčią moterį, o ne manekenę ant podiumo - ten visokia nuogybė toleruotina.

Minėto daug nešiojimo variantų turinčio papuošalo komplektą papildo antkaklis bei segė. Suprasti, kurią vietą kokiam daiktui numatė dailininkė - šioks toks galvosūkis, tad paklausiau, ar nebuvo fotografuota pasipuošimo variantus demonstruojanti manekenė. Buvo, bet į parodą šios nuotraukos nepateko, nes, pasak J. Ludavičienės, komercinio, reklaminio pobūdžio fotografijos netiko parodos koncepcijai.

Be estetinių tikslų, siekiančios parodyti papuošalo paskirtį, yra tik komplekto "Manija nerti" antkaklio ir segės, kaip vyriško kostiumo aksesuaro, fotografijos. Tas pat dirbinys nešiotinas ir kaip moteriškas antkaklis, ir kaip vyriškas kaklaraištis, o maždaug delno dydžio segė imituoja marškinių rankogalių sąsagas, tik ji tvirtinama ant švarko, o ne ant marškinių rankovių.

Papuošalus demonstruojančio vyriškio veidas į kadrą nepateko - jo ir nereikia, juk A. Kucharskio fotografijų objektas yra sidabras. Jo fotografijos - poetinės miniatiūros apie sidabrinį papuošalą. Sidabras kaip švytinti linija aptakių kūno formų ir minkšto audeklo prietemoje. Linija, kurios dinamišką skrydį menininkas akimirksniui sustabdo ir leidžia jam vėl prasidėti - toks įspūdis išgaunamas naudojant dubliuotą kadrą. Siekdamas atskleisti vizualinį sidabro "pulsavimą", menininkas sakosi vieną greta kitos eksponavęs iš arti ir iš toliau nufotografuotą sidabro segę tamsaus vyriško kostiumo fone.

Iš vielelės nunerti L. Kavaliūnaitės papuošalai-drabužiai priglunda prie kūno, sidabro švytėjimas suteikia jiems paslaptingumo. Improvizuodamas šiuo romantišku sidabro motyvu, A. Kucharskis fotografuoja žalsva tekančio vandens srove apgaubto, sidabro tinklu pridengto moters kūno fragmentus. L. Kavaliūnaitės ir A. Kucharskio kūriniai "susigrojo", parodos sumanymas pavyko.