Muzika

Kultūrinės investicijos

II tarptautinis lenkų fortepijoninės muzikos festivalis-konkursas

Skirmantė Valiulytė

iliustracija
Festivalio rengėjai ir žiuri: Irina Čekurišvili, Ričardas Sviackevičius, Regina Malinauskienė, Mirosława Pruska, Jūratė Bundzaitė, Veronika Vitaitė, Aldona Radvilaitė ir Kęstutis Grybauskas

Vos įžengus į nuo vaikystės pažįstamą koncertų salę, dėmesį atkreipė nuostabiai muzikali purpurinių rožių ir natų popieriaus ritinukų kompozicija, Chopino portretas ir užrašas "II tarptautinis lenkų fortepijoninės muzikos festivalis-konkursas, skirtas Fryderykui Chopinui". Prie fortepijono vienas kitą keitė grojantieji, ir salė greit tvinkte pritvinko muzikos. Tiek Chopino kūrinių vienu metu seniai beteko gyvai išgirsti. Ir ne tik Chopino. Skambėjo ir K. Szymanowskis, I.J. Paderewskis, G. Bacewicz, W. Lutosławskis, ir M.K. Čiurlionis, S. Vainiūnas, B. Dvarionas, V. Barkauskas, A. Šenderovas, ir dar daug įvairių lenkų, lietuvių ir kitų šalių kompozitorių. Nuo visai paprastučių mažiesiems skirtų kūrinėlių iki suaugusių pianistų klasikos. Skambėjo jie ne tik salėje, bet sklido ir iš klasių, kur repetavo festivalio-konkurso dalyviai, lydėjo apžiūrinėjant labai įdomią, kruopščiai ir gražiai Lenkų muzikos leidyklos parengtą parodą, skirtą kompozitorės Grażynos Bacewicz 90-osioms gimimo ir 30-osioms mirties metinėms. Geros emocijos netruko įtraukti į įvykių tėkmę. Ir šįkart ne kurioj nors iš didžiųjų koncertinių įstaigų, kur įvairių renginių tikrai netrūksta, bet nedidukėje Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje.

Istorija mena Naujojoje Vilnioje įvairiais laikais buvus gražių kultūrinių tradicijų, kurias šiandien jungia neišvengiamas bruožas - įvairių tautų ir kultūrų sandrauga. Čia gyvenantys jau seniai įpratę mokėti kelias kalbas. Gal tik ne visi šalia to išmoksta ir savasties neprarasti, ir prie kaimynų pritapti. Nelygu, į kokių mokytojų rankas patenka. Tad pasidomėjus, kas paskatino Naujosios Vilnios muzikos mokyklą, kurios dauguma mokinių yra lenkai, rengti tarptautinį festivalį, skirtą būtent lenkų fortepijoninei muzikai, visai nenustebino atsakymas - noras skatinti pažinti ir atlikti fortepijoninius lenkų kompozitorių (ypač F. Chopino) kūrinius Lietuvoje bei populiarinti lietuvių kompozitorių fortepijoninę kūrybą Lietuvoje ir užsienyje. O pagrindiniu festivalio sumanytojų ir meno vadovių Irinos Čekurišvili ir Reginos Malinauskienės moto tapo sena tiesa, kad žmogus, nepažįstantis ir negerbiantis savo šaknų, negali gerbti ir kitos tautos. Natūralu, kad festivalyje dominavo lenkų muzika ir Chopinas. Bet vyko ir prasmingas muzikinis bei kalbinis kultūrų dialogas. Palyginti su pirmuoju festivaliu, vykusiu 1999 m., išsiplėtė ir šio dialogo geografinis laukas, mat šiemet tarp konkurso dalyvių buvo ne tik svečių iš kaimynių Lenkijos (Gdynios, Gdansko) bei Latvijos (Rygos), bet ir pora Kinijos atstovų (kurį laiką gyvenančių ir besimokančių Vilniuje).

Pirmojo festivalio-konkurso idėją nuo pat pradžių geranoriškai palaikė tuometinis Naujosios Vilnios muzikos mokyklos direktorius ir festivalio organizacinio komiteto pirmininkas Jonas Girijotas bei kartu įgyvendino kone visas mokyklos kolektyvas. Pirmasis festivalis sulaukė palankių muzikinės visuomenės įvertinimų, o po jo išaugo ir rengėjų gretos. Nenuostabu, juk geras, į ateitį investuotas darbas visada sulaukia palaikymo. Šiųmetį festivalį (kovo 13-15 d.) Naujosios Vilnios muzikos mokykla rengė jau kartu su Lenkų institutu Vilniuje bei Lietuvos muzikos akademija (organizacinį komitetą, kuriam pirmininkavo mokyklos direktorius prof. R. Sviackevičius, sudarė Lenkų instituto Vilniuje direktorė M. Kasner, LMA prof. V. Vitaitė, meno vadovės I. Čekurišvili ir R. Malinauskienė). Išsiplėtė ir dalyvių amžiaus ribos, prie trijų moksleiviško ir gimnazistiško amžiaus jaunųjų pianistų grupių prisidėjo ketvirta - Muzikos akademijos studentų. Beveik 100 dalyvių pasirodymą šiemet vertino LMA profesoriai V. Vitaitė, K. Grybauskas, A. Radvilaitė, fortepijono pedagogė iš Lenkijos M. Pruska bei mokytoja ekspertė J. Bundzaitė.

Dar vienas naujas žingsnis - iškilmingame koncerte, kuris vyko sausakimšoje Muzikos akademijos Didžiojoje salėje, ir apdovanojant laureatus bei diplomantus skambėjo ne tik fortepijonas. Rengėjams pavyko įgyvendinti gražų sumanymą ir į baigiamąjį koncertą įtraukti specialiai festivaliui sukurtas pjeses bei F. Chopino kūrinį fortepijonui su orkestru, o tai renginiui suteikė dar daugiau spalvų. Kartu su Muzikos akademijos orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko, L. Povilaičio "Kujaviaką" atliko Greta Praspaliauskytė (II premija, Naujosios Vilnios MM, mokyt. J. Malina), "Svajonę" - Julija Demidova (diplomantė, N.V. MM, mokyt. R. Malinauskienė), J. Juozapaičio "Ekspromtą" skambino Denisas Grockis (I premija, B. Dvariono DMM, mokyt. prof. V. Vitaitė), o F. Chopino Andante spianato ir Didijį polonezą Es-dur, op. 22 - Aušra Kuprevičiūtė (diplomas už geriausiai atliktą pjesę su orkestru, LMA, dėst. S. Okruško). Žiuri sudarytoje baigiamojo koncerto solinėje programoje nuskambėjo Kotrynos Gediminaitės (I premija, LMA, dėst. doc. A. Žvirblytė) atliekamas garsusis F. Chopino Skerco b-moll, op. 31, Nr. 2, Anna Marczuk (I premija, Gdansko F. Novoveisko MM, mokyt. prof. W. Wojtal) efektingai paskambino F. Chopino Etiudą cis-moll, op. 10, Nr. 4, Rokas Valuntonis (II premija, Panevėžio MM, mokyt. G. Beleckienė) atliko G. Mušelio Etiudą, Katarzyna Dobosz (laureatė, Gdansko F. Novoveisko MM, mokyt. mgr. M. Pruska) labai muzikaliai pagrojo F. Chopino "Cantabile" , Sigi Zhao (I premija, Vilniaus 4-oji MM, mokyt. M. Daujotaitė) koncertą pagyvino F. Rybickio "Fokstrotu", o Agnė Valiulytė (I premija bei Lenkijos Respublikos Generalinio konsulo įsteigta premija, LMA, dėst. prof. A. Radvilaitė) į kone romantinį muzikinį dialogą įpynė dvi šiuolaikiškai poetiškas V. Barkausko pjeses (Nr. 1 ir 2) iš ciklo "Poezija", op. 1.

iliustracija
Praktinį seminarą veda Mirosława Pruska
Ž. Šriubšos nuotraukos

Kas žino, galbūt Muzikos akademijos orkestro muzikantai šiame koncerte akompanavo savo būsimiems kolegoms? Gal su kai kuriais vos pradedančiais muzikuoti festivalio-konkurso dalyviais dar ne kartą susitiksime muzikinėje aplinkoje? Kita vertus, net jei tas išėjimas į festivalinę sceną taip ir liks vieninteliu tokio pobūdžio pasirodymu, gal jis atrodys reikšmingas visą gyvenimą? Dėl to visai suprantamas nuoširdus rengėjų noras visiems surengti šventę, pagerbti ir apdovanoti kiekvieną grojusįjį, padėkoti kiekvienam už paramą bei dėmesį festivaliui ir jo dalyviams. Apdovanotųjų sąrašas ilgas, vien laureatų 13 (be jau minėtųjų, laureatais dar tapo Agnė Mozūraitė iš Garliavos VMM, Markas Barnatovičius iš Šalčininkų S. Moniuškos MM, Eglė Andrejevaitė, Liubovė Čeglova ir Mantas Vaičiūnas iš LMA), o kur dar 23 diplomantai, specialiais prizais apdovanotieji, nominuotieji už geriausiai atliktus F. Chopino kūrinį bei kūrinį, skirtą F. Chopinui, lenkų bei lietuvių kompozitorių kūrinius bei pjesę su orkestru!

Vienaip ar kitaip pastebėtas ir pagerbtas liko kiekvienas, tad pralaimėjusiųjų nebuvo. O eiliniam klausytojui iš esmės svarbiausia buvo pati muzika, visus tuos matytus festivalio-konkurso dalyvius, jų mokytojus, gal ir draugus bei artimuosius, visus jos besiklausiusius įtraukusi į savo paveikų glėbį per festivalį, o gal ir gerokai anksčiau. Ne tik dėl to renginį pirmiausia ir galima pavadinti būtent festivaliu, o ne konkursu. Juk ir programoje - ne vien perklausos ir uždarymo koncertas. Be jau minėtos parodos, Naujosios Vilnios muzikos mokykloje buvo surengtas Aleksandros Žvirblytės koncertas, viešnia iš Lenkijos Miroslawa Pruska vedė praktinį seminarą, festivalio dalyviai galėjo ne tik įgauti naujų žinių, bet ir įsigyti naudingų leidinių, pabendrauti tarpusavyje. Be to, festivalio-konkurso preliudais tapo jam besirengiant savose mokyklose, miestuose surengti koncertai. Tikiu, kad nestigs ir postliudų, ir naujų opusų, kad gražios kultūrinės investicijos subrandins vertingų vaisių.