Kinas

Kinas gręžiasi į vaikus

"Europa Cinemas" konferencija

Živilė Pipinytė

Lapkričio 22-24 d. Paryžiuje vykusioje metinėje Europos kino platintojų ir rodytojų konferencijoje daug dėmesio buvo skirta jauniesiems žiūrovams. "Europa Cinemas" (šiam tinklui priklauso "Lietuva" ir "Skalvija") visaip pabrėžia savo susirūpinimą būsimaisiais europietiško kino žiūrovais. Neatsitiktinai vienas iš dviejų šiemet pirmąkart paskirtų prizų geriausiai Europos kiną rodančioms įstaigoms atiteko Lježo (Belgija) kino teatrui būtent už darbą su vaikų ir jaunimo auditorija. Kitas prizas (už geriausią programą) paskirtas vienam Barselonos kino teatrui.

Pagrindinė konferencijos diskusija taip pat buvo skirta jauniesiems žiūrovams. Jos pavadinimas "Kinas ir jaunoji publika: edukacija, apsauga ir cenzūra" iš pradžių nežadėjo audringų kalbų, kurias netrukus teko išgirsti susirinkusiems. Diskusijoje kalbėjo Europos parlamento deputatė filosofė Blandine Kriegel, neseniai paskelbusi raportą apie prievartą televizijoje ir pasiūliusi griežtinti žiaurumo scenų rodymą, ypač jauniesiems žiūrovams. Kai kam jos pranešimas pasirodė kvietimu įvesti televizijoje cenzūrą, todėl diskusija netrukus persikėlė ir į salę.

Filmų klasifikavimo pagal žiūrovų amžių principams buvo skirtas ne vienas pranešimas. Aišku, kad suvienodinti kriterijų neįmanoma, nes kiekvienoje šalyje yra savi principai, savos tradicijos. Pavyzdžiui, "Ameliją iš Monmartro" Prancūzijoje leista žiūrėti bet kurio amžiaus žiūrovams, D. Britanijoje filmą pamatys tik sulaukę 15, o Portugalijoje - 12 metų. (Lietuvoje filmai dar neklasifikuojami.) D. Britanijos cenzūra labai jautriai reaguoja į keiksmažodžius, ypač kai toje pačioje scenoje dar ir patraukliai rodoma prievarta. Gal todėl D. Britanijoje beveik 80 procentų filmų leidžiami rodyti per televiziją tik po 22.30, o Prancūzijoje tokių filmų - vos 20 procentų. Tačiau filosofės siūlymai suvienodinti reikalavimus visoje Europoje nesulaukė pritarimo ir buvo prieita nuomonės, kad kiekviena šalis turi spręsti pati, koks filmas kokiai auditorijai gali būti rekomenduotas. Įdomią patirtį yra sukaupę olandai - ten kiekvienas filmas (skirtas rodyti kinuose, per televiziją ar DVD) yra perkošiamas per savotišką klausimų apie prievartą, baimę, seksą, narkotikus, alkoholį, žodyną, diskriminacijos filtrą.

Tačiau Europoje rūpinamasi ne tik nesužaloti jaunųjų žiūrovų, bet ir sudaryti jiems sąlygas kuo geriau pažinti kino istoriją ir dabartį. Prancūzų sinematekoje yra įkurta pedagogų tarnyba, kuri veikia ne tik Paryžiuje, bet ir visoje šalyje. Kino istorijos paskaitas ir peržiūras įvairaus amžiaus moksleiviams finansuoja ir Kultūros ministerija, ir Nacionalinis kino centras. Sinematekos specialistai rengia įvairius ciklus, temines programas, seminarus. Seminarai būna įvairūs - teoriniai, eksperimentiniai, praktiniai, pavyzdžiui, kino montažo užsiėmimai. Visuose tokiuose renginiuose naudojama sinematekoje sukaupta filmų kolekcija. Specialiai pristatomi naujai atrasti, restauruoti filmai. Aišku, visa tai grindžiama vienu esminiu prancūzų kultūros politikos principu - žvelgti į kiną kaip į meną.

Darbui su jaunimo ir vaikų auditorija skirtame seminare ne kartą nuskambėjo mintis, kad dirbdami su vaikais kino teatrai augina savo būsimus žiūrovus. Todėl Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, D. Britanijoje, Danijoje tariamasi su mokyklomis, vyksta įvairios kino akcijos, festivaliai, sukurta speciali mažų kainų politika. Tame darbe aktyviai dalyvauja pedagogai, jie gauna ir rimtą metodinę pagalbą - brošiūras apie filmus, jų analizės būdus ir pan. Vokietijoje stengiamasi suderinti kino rodymus ir mokymo programas (ypač literatūros), o D. Britanijoje vaikai patys mokosi ne tik analizuoti, bet ir kurti filmus. Čia kino mokymas yra anglų kalbos mokymo dalis. Britų kino institutas inicijavo ir originalų projektą, skirtą 11-14 metų moksleiviams. Kinu besidomintys vaikai gauna paramą iš valstybės, už jos lėšas perkamos kameros, mokami atlyginimai dėstytojams. Kino rodymo vaikams variantai skirtingose šalyse yra skirtingi, tačiau konferencijos dalyviai nusprendė, kad kinas turi atsidurti mokymo programose. Kadangi konferencijoje dalyvavo daug Europos parlamento deputatų bei Briuselio pareigūnų, matyt, pasiūlymas neliks neišgirstas. Kita svarbi "Europa Cinemas" konferencijos tema buvo europietiško kino rodymas Viduržemio jūros šalyse. Pasirodo, pastaraisiais metais Tunise, Libane, Izraelyje, Egipte rodoma vis daugiau Europos kino. Jis dažnai tampa savotiška alternatyva cenzūros griežtai kontroliuojamam daugelio šių šalių nacionaliniam kinui. Auditorija pastebimai pagyvėjo, kai buvo pasiūlyta kitą metinę konferenciją surengti Tunise.

"Europa Cinemas" keičiasi ir plečiasi. Tai teikia vilčių, kad ir Lietuvoje europietiškas kinas neliks užmirštas. Paskutinę konferencijos dieną parodyti naujų europietiškų filmų fragmentai žadėjo daug netikėtumų.