Fotografų rudenėlis

Kęstutis Savickas. "Paukščiai virš kopų"

Fotografų ruduo prasidėjo karštymečiu: Nidoje pleškino saulė, o Vilniuje surengta jau trečioji "World Press Photo" paroda kartu su jaunųjų mūsų fotožurnalistų ekspozicija. Joje išskirčiau Ramūno Danisevičiaus darbus (jis spėjo ir į Nidą, sukeldamas nemažai diskusijų tradiciniame fotografų seminare, kur būdavo iš anksto aišku, kas yra kas) ir Aurelijos Čepulinskaitės skaudų reportažą apie Mariną, kurią 19-os metų išprievartavo, o dabar ji parsiduoda už porą litų. Jaunimas apie jaunimą nešykštėjo tiesos žodžio ir Nidoje. Nė šešiolikos neturinti šiaulietė Monika Bielskytė nustebino ne tik fotografijų turtingumu, bet ir pojūčiu, kad visas pasaulis aplink tapo "kažkoks šizofreniškas". Taigi 25-asis tarptautinis fotografų seminaras vyko be fanfarų, netgi be mineralinio vandens buteliuko pranešėjams, išskyrus tą vakarą, kai seminarininkai ilgametį fotomeno šefą A. Sutkų apdovanojo sidabro medaliu, o jis atsidėkojo alaus vaišėmis, prieš tai neužmiršęs priminti, kad dar vis esame apkiautę, per daug tikimės iš valstybės, o derėtų patiems veržtis į rinką. Jo žodžius lyg ir sutvirtino R. Požerskis, ką tik grįžęs iš Vokietijos ir papasakojęs, kaip žengia į kapitalizmą buvę VDR fotografai. Savo fotoagentūra su 3,5 milijono kapitalo ir 75 000 litų kasmėnesinio honoraro gali kai ką sugundyti ir Lietuvoje.

Laimė, dauguma dar vis daugiau kalbėjo apie meną, negu apie rinką ir laikėsi pagrindinės seminaro temos - miestas fotografijoje. Teorinius temos pagrindus išdėstė šiaulietis V. Kinčinaitis pranešime "Miestas - tai Akropolis". Istoriškai žiūrint - miestas tarp natūros ir kultūros, tarp pragaro ir rojaus. Gyrė R. Vikšraitį, iškalbingai fotografuojantį kaimo kultūros degradaciją, peikė miesto žmonių fotografavimą. Sutikti, kad po A. Sutkaus ir R. Rakausko "Vilniaus šiokiadienių" nieko rimtesnio apie Vilniaus gyvenimą neturime, teko šių eilučių autoriui, lyg ir susikeitusiam temomis su Agne Narušyte. Ši surinko puikios medžiagos ir parodė besikeičiantį fotografų požiūrį į kūną akto istorijoje.

Kartu su S. Žvirgždu moderavome diskusiją apie fotografų knygas, kurių šiemet vėl pasirodė gausiai ir įvairiausių tipų. Ypač sėkmingai miesto jubiliejumi pasinaudojo klaipėdiečiai, fotoleidiniais nukloję visą stalą. Pažadėjo išleisti ir velionio fotografo R. Urbono rinktinę.

Prigijo leidinio tipas - praeitis ir dabartis. Tik bėda, kad senųjų fotografijų nėra nei autorių, nei datų, parašoma, pvz., iš Nidos muziejaus, ir baigtas kriukis. O juk apie Neringos fotografijos istoriją M. Kavaliauskas (VDU) yra parašęs diplominį darbą. Ne ką geresnis ir kitas variantas, jau Vilniuje, leidyklos "Darus" serijoje "Vilnius": čia yra senųjų atvirukų autorystė, bet šiuolaikinio Užupio fotografijų autoriaus pavardės nors užsimušk nerasi. Fotografija populiarėja: T. Sodeikos ir J. Baranovos "Filosofijos" vadovėlyje vidurinėms mokykloms rasime A. Sutkaus, S. Žvirgždo, R. Rakausko ir kitų fotografijų, bet kad būtų toks fotografas A. Antanavičius? Gal nepyks A. Aleksandravičius, kad jo fotografija priskirta kitam, nors už naujos knygos "Devyni aukštai" recenziją šiame laikraštyje, girdėjau, svaidė perkūnus net iš Maskvos. Nidoje ji iš tiesų daugiau girta, negu kritikuota, o atvažiavęs A. Sutkus paspaudė A. Aleksandravičiui ranką ir prisipažino esąs nugalėtas fotoportreto žanre.

Tai nesukliudė jaunam fotografui I. Urbonui pamėginti suabejoti Maskvoje A. Aleksandravičiaus sukurtų intelektualų fotoportretų naujoviškumu ir meniškumu. Bet priešpriešinti jam labai įdomų ir intymų šiauliečio A. Ostašenkovo mirštančios motinos fotoseriją buvo ne visai taktiška.

Seminaras, kaip visada, mokė ginti savo nuomonę ir gerbti kitų, nors fotomene visada yra pavojų, kad seni ar nauji Lietuvos fotografijos klasikai taip įsijaučia į ditirambus savo atžvilgiu, kad bet koks kitas balselis jau atrodo slapto priešų klano vilyčios. Parodyta ir išdiskutuota nemažai ekspozicijų - K. Savicko, R. Linionio, M. Čičirkienės, A. Musnecko, A. Granto (Latvija), jaunų kaliningradiečių, VU studentų fotoklubo (jis pasiskelbė organizuojantis tarptautinę studentų fotografijos parodą "Inside-out"), o naktinėje peržiūroje - Povilo Lamartino fotografijos apie Vilniaus transvestitus.

Į koją miesto temai fotografijoje buvo ir filmai - F. Fellini "Roma", S. Lee "Semo vasara", A. Kolleko "Fiona" ir Tsai Ming Liang "Skylė". Kai kam pasirodė, kad klostosi niūroka miesto vizija. Bet grįžus į Vilnių iš karto paaiškėjo, kuo baigiasi jo šventės ir koks iš tikrųjų yra jaunimo gyvenimas už gražėjančio fasado.

Šiemetinį seminarą labai pamargino A. Lukio ir G. Trimako vadovaujami VDA studentai, taip pat ir A. Lukio surengta videoprograma apie žymius užsienio fotografus H. Cartier-Bressoną, H. Newtoną, A. Adamsą ir V. Goldin. Visi kartu atšventėme kinematografininko ir fotografo - kelinti metai - Nidos seminaro kronininko Zacharijaus Putilovo 70-metį. Jo nufilmuota kino juosta "Laikas eina per miestą" atrodė labai šiuolaikiškai ir buvo sutikta katutėmis. Kaip vaizduoja savo miestus dabar rusų fotografai, parodė kaunietis G. Česonis. S. Krivickas pralinksmino smagiomis istorijomis apie užsienio paparacius, o seminarininkai po vienos parodytos fotografijos nusprendė, kad tas žodis kilęs iš lietuviškų "papų". Ką dienomis fotografai veikė nudistų pliaže, pamatysime kitą kartą. Kas bus, kas nebus, bet fotografų Nida nepražus.