Viskas yra tekstilė

Ekspozicijos fragmentas

Rugsėjo 19 d. Biržų krašto muziejuje "Sėla" atidaryta pirmojo tarptautinio plenero "Biržai 2002" darbų paroda. Idėjos autorių Jono Stankevičiaus ir Viktoro Zuozos sumanymu, tokie kasmetiniai plenerai turėtų išjudinti iš sąstingio Lietuvos provincijos meninį gyvenimą - jei sulauktų pritarimo, paramos, būtų rengiami kaskart vis kitoje šiaurinės Lietuvos vietoje, o juose dalyvautų šio krašto menininkai bei svečiai iš Šiaurės Europos šalių. Renginio temos ir dailės šakos galėtų keistis. Plenerą sudarytų ne tik kūryba, bet ir kultūrinė bei edukacinė programa.

Šiais metais dešimčiai dienų į Biržus susirinkę tapytojai ir tekstilininkai iš Lietuvos, Suomijos bei Danijos rudenėjančioje šiaurietiškoje gamtoje diskutavo apie šių dviejų dailės šakų sąsajas, ieškojo įmanomų panašumų ir skirtumų, o kasdienius teorinius disputus, pasisėmę įspūdžių iš kelionių po apylinkes, susitikimų su kolegomis, meno gerbėjais, iliustravo praktiniais darbais. Menininkės iš Danijos Jette Wistoft Noyes ir Ketty Steffensen teigė prisirinkusios pakankamai įspūdžių, kad vėliau iš jų, viską sudėliojusios į savo vietas, semtųsi įkvėpimo tolesnei kūrybai studijose.

Nors plenero dalyviai plačiau savo minties nepaaiškino, bet pusiau šmaikštaudami, pusiau rimtai tvirtino, kad viskas yra tekstilė. Daugiau ar mažiau šios idėjos atspindžių galima pamatyti parodos ekspozicijoje.

Tekstilė tapyboje dažniausiai egzistuoja kaip paveikslo pagrindas - drobė (ši medžiaga dažniausiai naudojama dailiojoje tekstilėje), popierius, kartonas (populiaresni smulkiojoje arba erdvinėje tekstilėje). Tapytojai Gintaras Palemonas Janonis, Arvydas Kašauskas, K. Steffensen, V. Zuoza savo paveikslais tarsi įsijungė į tekstilininkų gretas, tačiau nė kiek nenutolo nuo savo stiliaus. O štai J. Wistoft Noyes tapyba ant popieriaus ir drobės su tekstile supanašėjo ne tik medžiaga, bet ir tuo, jog ritmingai išdėstytos, ekspresyvios vertikalės (meldų motyvai) primena siūlus, suaustus į margą kilimą ("Ežeras").

Tekstilininkės iš Suomijos Tuuli Savonen "Spalvų paletė" atrodo tarsi iš spalvotų siūlų supintas šalikas, nors dailininkė tapė aliejumi ant drobės. Šįkart tekstilė ir tapyba tokios artimos, kad jų praktiškai neįmanoma atskirti, kokiai dailės šakai priklauso kūrinys.

Vilniaus dailės akademijos studentė Barbora Gediminaitė "Žaidime Biržais" išsakydama savo įspūdžius nepriekaištingai derina eskizinius piešinius ant popieriaus su veltinio kvadratėliais ir kubeliais.

Suomė Anu Saari porą gelsvų pūkuotų šlepečių išsiuvinėjo žvaigždutėmis bei miegančiais vyriškiu bei moteriške, susikibusiais už rankų ("Kartais aš jaučiuosi tokia maža"), o jos dėstytoja Silja Puranen aplipdė akmenį mėlynomis plunksnomis ("Svaja skraidyti").

Kitoje Biržų muziejaus salėje kartu su VDA tekstilės katedros studenčių 1996-2002 metų darbais eksponuojama dėstytojo J. Stankevičiaus plenere sukurta instaliacija: į plastikinį maišą įsiūtos plastmasinių butelių dalys - žvelgiant pro kakliuką, matomas vis kitoks dugno vaizdas.

Per plenero uždarymą susirinkusiems pademonstruotas "meno darymo procesas" - savotiška miniakcija tapo J. Stankevičiaus medalių iš spalvoto stiklo įteikimo ceremonija, čia pat ant jų užrašant dalyvių pavardes.