Šmaikštusis veltinis 2002

Kaspars Lielgalvis. "Žmonės gatvėje. Gilas"

Rugsėjo 3-8 d. "Akademijos" galerijoje veikė tarptautinio simpoziumo "Veltinis 2002" paroda, kurioje buvo galima susipažinti su tekstilininkų iš Lietuvos, Latvijos, Škotijos kūryba. Parodoje eksponuoti veltiniai nenaudojami buityje - bent jau kaip dėvimi rūbai, avimi batai ar simpoziumo organizatorių "Baltų kandžių" taip išpopuliarintos originalios rankinės. Tai meno kūriniai, labiau pritaikyti būti interjero detalėmis, skambiais jo akcentais. Čia regėtą veltinį tekstilininkai naudojo panašiai kaip skulptoriai gipsą, molį, medį ar metalą, derino jį su kitomis medžiagomis. Taip tęsiamas jau prieš kurį laiką prasidėjęs tekstilės suartėjimas su skulptūra, instaliacija.

Parodos eksponatus galima būtų suskirstyti į tris grupes. Pirmajai priklausytų didžiaformačiai, ryškiaspalviai, skambaus kontrastingo kolorito veltiniai, interpretuoti kaip vienos iš tradicinės tekstilės atšakų kūriniai - plokštuminiai dekoratyviniai kilimai. Tai daugiausiai "Baltų kandžių" grupės narių darbai: Miglės Lebednykaitės "Plaštakė", Austės Jurgelionytės "Portretas geltonas", Rasos Leonavičiūtės "Užtiesalas" (iš serijos "Stebuklingi daiktai"), Karolinos Kunčinaitės "Žmonės neša medų", kt.

Antros grupės veltiniai - blankūs, pasteliniai, išlaikantys vieno tono koloritą, t. y. kalbantys ne tiek spalva, kiek faktūra, kompozicija, netikėtais skirtingų medžiagų deriniais. (Vlado Daškevičiaus "Šokis antklodėje" - per prakirptas rusvo užvalkalo skyles išlindę veltinio kuokštai kontrastingai derinami su prisiūtais panašios spalvinės gamos mediniais pagaliukais ir skirtingų spalvų smeigtukų galvutėmis, suteikiant santūraus šelmiškumo.) Kai kurie iš jų įgyja trimatę apimtį, juos galima apžiūrėti iš visų pusių - tokie veltiniai peržengia tradicinės tekstilės ribas ir įgyja instaliacijai būdingų bruožų. Šiai grupei ypač būdingas tam tikras iliuzijos tipas - numedžiaginimas, kai veltinis tampa "antiveltiniu", ir atvirkščiai, kai kita medžiaga įgauna veltinio įspūdį. Puikiausias pavyzdys - Kęstučio Lanausko "Savaeigis". Tai skulptūrinė instaliacija, kur surūdijęs metalas šalia minkštučio audinio netenka savo kietumo, šiurkštumo bei atgrasumo ir įgauna šiltumo ir mielumo įspūdį. Nors labiausiai netikėti atrodo ir didžiausią estetinį pasigėrėjimą suteikia be galo artimi lietuviškam charakteriui minimalistiniai Žydrės Ridulytės darbai, ypač "Sienos fagmentas", sudėtas iš "ūkinį" muilą primenančių plytų, padarytų iš kartoninių dėžučių, aptrauktų plonu veltinio sluoksniu.

Trečią grupę sudaro šmaikštūs žaismingi veltiniai, turintys konkretesnes idėjas, sukeliantys tam tikras asocijacijas, skatinantys netikėtesnes įžvalgas. Jai priklauso ir pirmos, ir antros grupių eksponatai, tinkamesni ne estetiniam gėrėjimuisi ar aplinkos puošimui, bet tam tikram meniniam-intelektualiniam žaidimui. Patys paprasčiausi iš jų - Julijos Vosyliūtės "Piketuojantis šernas", Žilvino Balkevičiaus "Čiulpinukas", primenantis didelį atstumiantį kokoną. Dar šmaikštesnis ir daugiau fantazijos reikalaujantis menininkių iš Škotijos Kathleen Mac- Neish ir Janethe Sendler darbas "Erogenous Zones", sudarytas iš keturių pūkuotų Vilendorfo Venerų su parausvintomis skirtingomis erogeninėmis zonomis, kabančių virš plokščio Žemę imituojančio veltinio. Šiek tiek nuošaliau - tiesa, nelabai aišku, ar tai to paties kūrinio dalis, - baltiško žmogaus formos gintarinio amuleto kopija, padaryta iš veltinio. Šiame tekstilininkių kūrinyje, taip pat menininko iš Latvijos Kasparo Lielgalvio kūrinyje, vaizduojančiame ant drobės "suveltą" gatvės vaikiną, dėvintį marškinėlius su užrašu "Nike", džinsus ir sportbačius, matoma tendencija iš veltinio kurti dalykus, kurie realiame gyvenime yra padaryti iš kitų medžiagų (vėl tam tikros iliuzijos sukūrimas).

Tačiau labiausiai nutolęs nuo tradicinės tekstilės sampratos eksponatas šioje parodoje yra Lauros Pavilionytės kūrinys "Mainai". Savo pobūdžiu - kintančiu turiniu bei savotiškai priverstiniu, nors iš tiesų savanorišku, žiūrovų įtraukimu į veiksmą, - jis tampa tam tikra akcija-atrakcija. Menininkė, ant baltų veltinių servetėlių išdėliojusi įvairius dirbinius, šalia paliko raštą, skelbiantį: "Mainau meno kūrinį į kokį nors kitą daiktą. Iškeistas daiktas taps parodos eksponatu." Taip čia atsirado lūpų blizgesiai, plaukų šepetys, pažymėti autobuso bilietai ir t. t. bei rašteliai su naujų bendraautorių pavardėmis ir linkėjimais akcijos sumanytojai.

Simpoziumas "Veltinis 2002" tęsis iki rugsėjo 24 dienos, tad tikimės sulaukti daugiau įdomių kūrinių.