Pirmasis

Nebūties grožis

Valstybinis simfoninis orkestras pradėjo XIV koncertų sezoną

Beata Leščinska

iliustracija
Violeta Urmanavičiūtė ir Gintaras Rinkevičius
D. Matvejevo nuotr.

Vis-a-vis de rien - akistatoje su nebūtimi - taip jautėsi Gustavas Mahleris tuomet, kai gyvenimo saulėlydy kūrė paskutinę savo simfonijų trilogiją (1907-1911), kurią sudaro "Daina apie Žemę", Devintoji ir nebaigta Dešimtoji simfonijos. Įdomu, kad šį pusmetį atlikdamas "Dainą apie Žemę", Septintąją ir Dešimtąją simfonijas, Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras užpildys visą savo "maleriadą" - bus pagrojęs jau visus G. Mahlerio simfoninius kūrinius.

Pradėdamas naują XIV koncertų sezoną LVSO pateikė publikai tikrą "skanėstą". Rugpjūčio 30 d. Vilniaus Kongresų rūmų salėje G. Mahlerio "Dainą apie Žemę" orkestras, diriguojamas G. Rinkevičiaus, atliko kartu su mūsų žymiaisiais solistais Violeta Urmanavičiūte ir Sergejumi Larinu. Toks atidarymo koncertas rengėjams - tikra sėkmė, o publikai - džiaugsmas. Ir tai, jog derinantis prie žymiųjų solistų tvarkaraščių, kurie dar ir tarpusavy turėjo sutapti, sezoną teko pradėti anksčiau, nei įprasta, išėjo tik į naudą - koncertas susilaukė itin daug dėmesio.

G. Mahlerio "Daina apie Žemę" (1908 m.) yra simfonijos mastus įgavęs šešių dainų ciklas, sukurtas pagal H. Bethge’s eilėraščių rinktinės "Kiniškoji fleita" tekstus - laisvai verstas klasikinės kinų poezijos Li Tai Po, Tchang Si, Mong Kao Yen ir Wang Wei eiles. Kūrinys atspindi "rudenines" kompozitoriaus nuotaikas.

G. Mahleris į savo kūrybą, kilusią tik iš vidinio poreikio, be jokių išorinių paskatų, žvelgė labai "asmeniškai". (Nors taip priimta kalbėti bene apie visus romantikus, tačiau G. Mahleris iš tiesų nebuvo populiarus kompozitorius - jį laikė puikiu dirigentu, laisvalaikiu kuriančiu muziką, kurią vertino tik būrelis jo sekėjų, tiesa, tarp pastarųjų buvo A. Schönbergas ir A. Bergas).

"Daina apie Žemę" - vienas pasaulinės muzikos šedevrų - yra tipiškas poromantinės epochos kūrinys, prisodrintas laikmečio dvasios. Čia, pasitelkiant anuomet madingą kinų autorių poeziją, akcentuojamas skausmingas savo laikinumo suvokimas - G. Mahleriui tas suvokimas buvo labai realus, netrukus (1911 m.) kompozitorius mirė. Kūrinys persmelktas "savigraužos" - savybės, kurią psichoanalitikai apibūdina kaip bruožą, skiriantį žmogų nuo gyvūno (žvėries?) - tik žmogui būdinga save "ėsti", naikinti, gyvūnai to nedaro dėl stipraus savisaugos instinkto. Žmogui būdingą polinkį į savęs naikinimą galima įvardyti ir kaip pasąmoninį mirties ilgesį.

Tad šis G. Mahlerio opusas, nors formaliai jame gyvybė, jaunystė ir grožis priešinami mirties neišvengiamumui, apdainuoja kaip tik nebūties arba išėjimo grožį, puikiai pratęsdamas panašios dvasios R. Wagnerio, R. Strausso ir C. Debussy kūrinių tradiciją.

Pirmoji dalis "Užstalės daina apie Žemės sielvartą" - tai audringas protestas prieš mirtį, čia solistas ir orkestras iš karto prabyla "pilnu balsu". Tad iš karto ir išgirdome sodrų, skambų S. Larino tenorą, jo raiškiai artikuliuojamus žodžius ir perteikiamas prasmes.

Sceninė S. Larino įtaiga nesilpo ir kitose dviejose tenorui skirtose dalyse - trečiojoje "Apie jaunystę" ir penktojoje "Girtuoklis pavasarį". Tiesa, pirmoje dalyje šiaip jau puikiai pasirengęs orkestras, kurdamas užstalės šėlsmo dvasią, kiek gožė solistą, tačiau kitose dalyse balansas išsilygino.

Ryškus kontrastas pirmajai buvo antroji melancholiškoji dalis "Vienišas žmogus rudenį". Nuo pat pirmųjų garsų visus užbūrė "aksominis" V. Urmanavičiūtės mecosopranas. Kone tobulas muzikos ir teksto logikos pajautimas, tembriniai, dinaminiai niuansai, prasminiai akcentai - ko verta vien frazė "mano širdis pavargo" (Mein Herz ist müde)! - visa tai dar kartą paliudijo V. Urmanavičiūtės talentą ir tai, jog iš šios dainininkės galima tikėtis naujų meninių atradimų. (Beje, būtent šį sezoną solistė pradeda seniai puoselėtą savo, kaip soprano, karjerą).

Orkestrui "Dainoje apie Žemę" tenka itin svarbus vaidmuo - ne veltui kūrinys priskiriamas prie G. Mahlerio simfonijų. Tad šiame kūrinyje, kaip ir kitose simfoninėse kompozitoriaus drobėse, orkestrui tenka dalytis į kamerines grupes, muzikantai turi atlikti ir atsakingas solo partijas. Be to, instrumentų grupės sudaro įvairius tembrinius mišinius. Apskritai G. Mahlerio orkestras - tai subtiliausių skambesio niuansų pasaulis, o kur dar formos dramaturgija... G. Rinkevičiaus diriguojamas LVSO pademonstravo puikią formą, vertą tą vakarą kartu su orkestru dainavusių solistų.

iliustracija
Sergejus Larinas, Violeta Urmanavičiūtė ir Gintaras Rinkevičius
D. Matvejevo nuotr.

Orkestro sezonas prasidėjo itin sėkmingai ir ryškiai. O ką gi dar šį pusmetį žada LVSO? Suplanuota 11 simfoninės muzikos vakarinių koncertų, kuriuose, kaip įprasta, muzikuos ir kviestinės žvaigždės. Daugelis šių koncertų vyks penktadieniais nuo 19 val. Taip pat bus rengiami 4 dieniniai koncertai vaikams šeštadieniais nuo 12 val. ir 3 kamerinės muzikos koncertai šeštadienio vakarais nuo 18 val. Tradiciškai planuojamas ir Naujametis koncertas, šį kartą skirtas vokalinei muzikai ir pavadintas "La bella voce". Čia dainuos tenorai Badri Maisuradze (Gruzija) ir Edgaras Montvidas-Prudkauskas bei sopranai Irena Milkevičiūtė ir Kristina Gailite (Latvija), diriguos G. Rinkevičius.

Artimiausias LVSO koncertas vyks rugsėjo 12 d. (ketvirtadienį) - smuikininkas Sergejus Stadleris kartu su Shuya Okatsu (Japonija) diriguojamu orkestru atliks S. Barberio Koncertą smuikui, taip pat nuskambės R. Wagnerio operos "Tristanas ir Izolda" įžanga bei S. Prokofjevo Simfonija Nr. 5 B-dur.

Tradiciškai orkestras kviečiasi užsienio atlikėjus ir dirigentus. Šį sezoną išgirsime violončelininką Davidą Geringą (rugsėjo 27 d.), pianistus britą Peterį Donohoe (spalio 11 d.) ir vokietį Kalle Randalu (lapkričio 22 d.), trimitininkus - žymųjį škotą Johną Wallace (spalio 1 d.), suomį Jouko Harjanne (spalio 5 d.) ir kanadietį Paulą Merkelo (lapkričio 22 d.), dainininkes italę Anną Marią Castelli (spalio 25 d.) ir latvę Antrą Bigačą (lapkričio 22 d.). Taip pat lapkričio 8 d. koncertuos žymus mušamųjų ansamblis iš Švedijos "Kroumata". Prie dirigento pulto matysime ne tik orkestro meno vadovą G. Rinkevičių, bet ir Hannu Lintu (Suomija), Giuseppe Bruno (Italija), Dmitrijų Lissą (Rusija) bei mūsiškius Mindaugą Piečaitį, Modestą Pitrėną, Vytautą Lukočių ir Vytautą Miškinį.

Kaip spaudos konferencijoje minėjo LVSO informacijos ir reklamos skyriaus vadovė Laima Vilimienė, taip susiklostė, jog šį pusmetį skambės nemažai kūrinių trimitui - spalio 1 d. J. Macmillano "Epiclesis" (solistas J. Wallace), spalio 5 d. - R. Ščedrino Koncertas (solistas J. Harjanne), spalio 19 d. koncerte vaikams - G. Gershwino "Rhapsody in Blue" aranžuotė trimitui ir orkestrui (solistas - Tomas Gricius) ir lapkričio 22 d. - E. Tambergo Koncertas (solistas - P. Merkelo).

Išgirsime ir nemažai šiuolaikinės muzikos. Pradedant I. Stravinskio Siuita ir baigiant E. Sven Tüüro Koncerto elektroninei violončelei ir orkestrui premjera Lietuvoje (rugsėjo 27 d., solistas D. Geringas), minėtais J. Macmillano ir R. Ščedrino Koncertais, A. Maskato Simfonija (lapkričio 22 d.) bei ansamblio "Kroumata" parengta S. Reicho, J. Cage`o, T. Takemitsu ir G. Katzerio kūrinių mušamiesiems programa, kvarteto "Chordos" atliekamais M. Ravelio, A. Weberno ir N. Nymano Styginių kvartetais.

LVSO kartu su Italų kultūros institutu, Italų ambasada ir Prancūzų kultūros centru pristatys ir, galima sakyti, pasaulinę premjerą - spalio 25 d. bus atlikta Léo Ferré "Vargšų opera" - tai bus antrasis kūrinio atlikimas po jo premjeros Italijoje.

"Proginiai" renginiai - tai lapkričio 1 d. (beje, taip pat penktadienį, 19 val.) W.A. Mozarto "Requiem" bei gruodžio 13 d. M. Duruflé "Requiem", skirtas kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms.

Įdomūs trys šeštadieniniai kamerinės muzikos koncertai - tai orkestro solistų rengiami "Galantiškasis reveransas" (rugsėjo 28 d.), kur skambės galantiškojo stiliaus muzika, bei "Balaganas atvažiuoja..." (lapkričio 30 d.) su S. Prokofjevo, E. Satie, M. Kagelio muzika, taip pat "Penkių juslių šokis" (lapkričio 9 d.), rengiamas kvarteto "Chordos" ir mimo Alekso Mažono. Mano galva, pastarasis vakaras žada būti itin įdomus. Koncertus ves L. Vilimienė.