Muzika

Kauno žydų J.Engelio choras

iš praeities

iliustracija
Kauno žydų J. Engelio choras

Buvę neilgai gyvavusios Kauno žydų operos studijos dalyviai - gražų balsą turėjusi ir visada kupina sumanymų A. Varšavskienė, prof. V. Beliackinas, gydytojas I. Levitanas ir kiti - 1924 m. įkūrę mišrų chorą, jį pavadino Rusijoje gimusio ir Palestinoje mirusio žydų kompozitoriaus J. Engelio (1868-1927) vardu. Vadovauti ėmėsi iš Lenkijos atvykęs chorvedys Š. Blecharovičius. Kolektyve dainavo 30-40, kartais ir daugiau laisvųjų profesijų žmonių, tarnautojų, studentų ir vienas kitas darbininkas. Kelis kartus per savaitę choras rinkdavosi Lukšio gatvėje (antrame aukšte, virš policijos nuovados), vėliau Mapu gatvėje (čia būdavo ramiau).

Pradėję nuo žydų liaudies dainų jidiš ir hebrajų kalbomis, choristai palengva ėmė mokytis įvairių kitų kūrinių, ilgainiui surepetavo ir koncertuose atliko kai kurių klasikinių operų chorus, net kelias oratorijas.

Klausytis kolektyvo koncertų, kurie buvo rengiami ne tik Kaune, bet ir Šiauliuose, Raseiniuose, Tauragėje, Jurbarke ir kituose miestuose, ateidavo šimtai klausytojų. Juo susidomėjęs Valstybės teatro vyr. chormeisteris J. Štarka gerai įvertino Š. Blecharovičiaus vadovaujamų dainininkų lygį ir klausytis vieno koncerto atėjo kartu su operos korifėjais K. Petrausku bei A. Sodeika. Jie nuoširdžiai sveikino kolektyvą, tą vakarą atlikusį pluoštą žydų liaudies dainų, chorus iš operų "Karmen" bei "Faustas", ir gražiai atsiliepė apie jo dainavimą.

Garbingu pripažinimu choristai laikė gan dažnus kvietimus koncertuoti per Kauno radiją ir savo klausytojų laiškus. Jie mielai koncertuose atlikdavo dainas, kurių žmonės laiškuose prašė. Didelė garbė ir paskatinimas kelti meninį lygį buvo tai, kad J. Engelio choras kartu su daugybe kolektyvų iš visos Lietuvos dalyvavo dainų šventėse, jose atstovavo šalies žydų menui. Manoma, kad choras buvo valstybės materialiai remiamas.

Choristai gerbė ir mylėjo savo vadovą pirmiausia už tai, kad jis, dalykiškas ir reiklus, niekada nešykštėdavo jėgų ir laiko, padėdavo jiems suprasti atliekamų religinių ir pasaulietinių kūrinių turinį, gerai pajusti jų dvasią ir nuotaiką, suvokti kiekvieno jų stilių ir epochos diktuojamus ypatumus. Savo veiklos kulminaciją choras pasiekė 1930 m. Po kelerių metų dėl įvairių priežasčių (ypač dėl 4-ajame dešimtmetyje stiprėjusio jaunų žydų veržimosi emigruoti į Palestiną) choro darbe, kuriam vadovas, aktyvistai ir visi dalyviai keliolika metų skyrė labai daug pastangų, prasidėjo atoslūgis. 1941-1944 m. dauguma choro dalyvių ir jų šeimų žuvo. Palikuonys, dabar gyveną Izraelyje, išsaugojo dokumentų ir relikvijų, susijusių su J. Engelio choro veikla.

Julius Finkelšteinas