7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Erika Grigoravičienė

Jaukiam chimerų glėby

Rūtos Jusionytės paroda „Pusryčiai ant žolės“ galerijoje „Menų tiltas“

Paryžiuje gyvenančios Rūtos Jusionytės kūrybą pastaruoju metu Lietuvoje galima būdavo pamatyti nebent mugėje „Art Vilnius“. Lapkričio 6 d. galerijoje „Menų tiltas“ (Užupio g. 16) Vilniuje atidaryta menininkės paroda, kur eksponuojama apie trisdešimt naujų jos paveikslų ir skulptūrų, sudėliotų į ir aplink pagrindinį, kiek neįprasto žanro kūrinį – skulptūrų instaliaciją „Pusryčiai ant žolės“.

m-puslapiai

7md prenumerata

7md rekomenduoja
  • Žurnalas „Kinas“
  • Modernaus meno centras
  • Lewben Art Foundation
  • Lietuvos išeivijos dailės fondas
  • Meno fondas
  • Nacionalinė dailės galerija
  • Lietuvos žinios
  • Lietuvos Nacionalinis Muziejus
  • Skalvija
  • Lietuvių filmų centras
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Grafikos meno centras
  • Tartle
  • Lietuvos nacionalinė filharmonija
  • Modus radio
  • Lietuvos kultūros taryba
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
  • k-operator
  • Muzikos informacijos centras
  • Jansas TV
  • Literatūra ir menas
  • Kultūros periodinių leidinių asociacija
  • Rupert
  • Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
  • Muzikos galerija
  • Klaipėdos koncertų salė
  • Kulturpolis.lt
  • Kaunas photo
  • House of Puglu
  • ŠMC kino salė
  • Pasaka
  • Kultūros barai
  • Katinėlis & Gaidelis
  • Kūrybiška Europa
  • Šv. Jono gatvės galerija
  • Menų faktūra
  • Kamanė
  • Kauno miesto muziejus

Dviprasmiškas ir paradoksalus gyvenimas

Austrų režisierė savo filmais įrodė, kad puikiai išmano kino istoriją. Ji sugeba imtis bet kurio žanro ir priverčia jį tarnauti savo idėjai. Hausner filmų pasakojimas elipsinis ir be aiškios pabaigos, tačiau tai ir yra jos stiprybė. Palyginti ramiai ir neskubėdama ji gali pasakoti bet ką, net ir melodramatiškiausias istorijas.

Žmogus, pakeitęs švedų kiną

Švedų kino tradicijos senos ir gilios. Vertingiausi šios šalies kino bruožai formavosi ir išryškėjo jau nebyliojo kino laikais, ypač 1916–1921 m., laikomais Švedijos nebyliojo kino aukso amžiumi. Stiprūs charakteriai, išraiškinga ir intuityvi aktorių vaidyba, stipri dramaturginė struktūra, įtraukianti filmo atmosfera, savita filmavimo maniera bei apšvietimas. Ir, žinoma, svarbiausios švedų kino temos – sudėtingi šeimos santykiai, tvirtas gamtos ir žmogaus ryšys, visuomenės ir individo priešprieša. Tai buvo skiriamieji švedų kino bruožai, atpažįstami visame pasaulyje, ilgą laiką sieti su vieno garsiausių švedų režisierių Ingmaro Bergmano kūryba.

Per plauką išvengęs užmaršties

„Nėra kito Britanijoje dirbusio režisieriaus, kuris būtų sukūręs tiek dėmesio vertų filmų, kiek Michaelas Powellas.“ Šiuo sakiniu prasideda Powellui skirtas straipsnis britų kino kritiko Davido Thomsono legendinėje knygoje „Biografinis kino žodynas“, toks įžvalgus ir pilnas susižavėjimo, kad sunku susilaikyti necitavus jo ištisai. Tarp režisieriaus gerbėjų šiandien yra ne tik kino kritikai. Pasaulio kino festivaliuose periodiškai rengiamos jo kūrybos retrospektyvos, jo filmai restauruojami, o Edinburgo kino festivalio pagrindinis prizas geriausiam britų filmui nuo 1990 m. yra pavadintas jo garbei.

  PUSLAPIS IŠ 169  >>> Archyvas