Laisvydės Šalčiūtės paroda „Meliuzinų rojus“ galerijoje „Kairė–dešinė“
Būna, kad literatūriniai personažai tampa beveik tikrais tautos herojais. Adomo Mickevičiaus Gražina, Antano Vienuolio Paskenduolė Veronika, Žemaitės Marti, regis, tikrai buvo ir gyveno tarp mūsų. Nuėjusi į Laisvydės Šalčiūtės parodą „Meliuzinų rojus“ pamaniau, kad taip gali atsitikti ir dailės personažams. Bent jau Meliuzinai tai tikrai.
„Sutemose“ – taip vadinasi dešimtasis pilnametražis režisieriaus Šarūno Barto filmas. Aštrių temų kine nevengiantis kūrėjas šį kartą ėmėsi ypatingos, pastaruoju metu itin daug diskusijų keliančios partizanų temos. „Mes niekam nesistengėme įtikti, turėjome savuosius atskaitos taškus“, – sako Šarūnas Bartas. Filmas „Sutemose“ Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti nuo lapkričio 29 dienos.
Lietuvoje kultiniu gali būti pavadintas beveik kiekvienas filmas, nes žodis „kultinis“, priklausomai nuo sakančiojo išsilavinimo ir polinkių, gali būti suprantamas kaip „svarbus“, „gražus“, „įsiminęs“ ir pan. Žinoma, paskutiniais metais kultinio filmo sąvoka išsiplėtė, bet šiųmetinė „Scanorama“ siūlo sugrįžti prie ištakų ir programoje „Naktinės būtybės“ rodo Jimo Sharmano filmą „Šiurpiojo Rokio šou“ („Rocky Horror Picture Show“, JAV, D. Britanija, 1975).
Austrų režisierė savo filmais įrodė, kad puikiai išmano kino istoriją. Ji sugeba imtis bet kurio žanro ir priverčia jį tarnauti savo idėjai. Hausner filmų pasakojimas elipsinis ir be aiškios pabaigos, tačiau tai ir yra jos stiprybė. Palyginti ramiai ir neskubėdama ji gali pasakoti bet ką, net ir melodramatiškiausias istorijas.