7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt
m-puslapiai

7md prenumerata

7md rekomenduoja
  • Žurnalas „Kinas“
  • Modernaus meno centras
  • Lewben Art Foundation
  • Lietuvos išeivijos dailės fondas
  • Meno fondas
  • Nacionalinė dailės galerija
  • Lietuvos žinios
  • Lietuvos Nacionalinis Muziejus
  • Skalvija
  • Lietuvių filmų centras
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Grafikos meno centras
  • Tartle
  • Lietuvos nacionalinė filharmonija
  • Modus radio
  • Lietuvos kultūros taryba
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
  • k-operator
  • Muzikos informacijos centras
  • Jansas TV
  • Literatūra ir menas
  • Kultūros periodinių leidinių asociacija
  • Rupert
  • Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
  • Muzikos galerija
  • Klaipėdos koncertų salė
  • Kulturpolis.lt
  • Kaunas photo
  • House of Puglu
  • ŠMC kino salė
  • Pasaka
  • Kultūros barai
  • Katinėlis & Gaidelis
  • Kūrybiška Europa
  • Šv. Jono gatvės galerija
  • Menų faktūra
  • Kamanė
  • Kauno miesto muziejus

Patekus į laiko spąstus

Lietuvoje kultiniu gali būti pavadintas beveik kiekvienas filmas, nes žodis „kultinis“, priklausomai nuo sakančiojo išsilavinimo ir polinkių, gali būti suprantamas kaip „svarbus“, „gražus“, „įsiminęs“ ir pan. Žinoma, paskutiniais metais kultinio filmo sąvoka išsiplėtė, bet šiųmetinė „Scanorama“ siūlo sugrįžti prie ištakų ir programoje „Naktinės būtybės“ rodo Jimo Sharmano filmą „Šiurpiojo Rokio šou“ („Rocky Horror Picture Show“, JAV, D. Britanija, 1975).

Dviprasmiškas ir paradoksalus gyvenimas

Austrų režisierė savo filmais įrodė, kad puikiai išmano kino istoriją. Ji sugeba imtis bet kurio žanro ir priverčia jį tarnauti savo idėjai. Hausner filmų pasakojimas elipsinis ir be aiškios pabaigos, tačiau tai ir yra jos stiprybė. Palyginti ramiai ir neskubėdama ji gali pasakoti bet ką, net ir melodramatiškiausias istorijas.

Žmogus, pakeitęs švedų kiną

Švedų kino tradicijos senos ir gilios. Vertingiausi šios šalies kino bruožai formavosi ir išryškėjo jau nebyliojo kino laikais, ypač 1916–1921 m., laikomais Švedijos nebyliojo kino aukso amžiumi. Stiprūs charakteriai, išraiškinga ir intuityvi aktorių vaidyba, stipri dramaturginė struktūra, įtraukianti filmo atmosfera, savita filmavimo maniera bei apšvietimas. Ir, žinoma, svarbiausios švedų kino temos – sudėtingi šeimos santykiai, tvirtas gamtos ir žmogaus ryšys, visuomenės ir individo priešprieša. Tai buvo skiriamieji švedų kino bruožai, atpažįstami visame pasaulyje, ilgą laiką sieti su vieno garsiausių švedų režisierių Ingmaro Bergmano kūryba.

  PUSLAPIS IŠ 169  >>> Archyvas