7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Formalios naujovės

Šokio spektaklis „Žizel“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Akvilė Eglinskaitė
Nr. 19 (1213), 2017-05-12
Šokis Teatras
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savo repertuarą papildė „šiuolaikišku“ šokio spektakliu „Žizel“, sukurtu pagal Adolphe’o Adamo romantiškojo baleto muziką. Profesionaliosios muzikos ir šokio sklaida Vakarų Lietuvos regione užsiimanti įstaiga, šiemet pradėjusi 30-ąjį sezoną, žadėjo būti pažįstama ir nauja. Dar pernai kiti veidai ir vardai papildė teatro kolektyvą, o su jais atkeliavo ir naujos kūrybinės ambicijos. Tokie lozunginiai naujovių siekiai puikiai pažįstami iš ankstesnių bandymų keisti, atnaujinti, nustebinti ir grąžinti publikai (pasi)tikėjimą klasikiniu menu. Panašią retoriką galima pažinti ir kas ketverius metus vykstančiuose šalies valdžios „atsinaujinimuose“, nes „žmonėms reikia permainų“.

 

Spektaklį pristatančiame anonse vienas iš choreografų Donatas Bakėjus akcentavo norą sukurti šiuolaikinę „Žizel“ interpretaciją: „Jei norime auginti jaunąją žiūrovų kartą, privalome ieškoti naujų kelių. Tikiu, kad klasikos ir šiuolaikiškumo derinys mūsų spektaklyje pasiteisins, juk turime eiti koja kojon su laiku.“ Šias ambicijas ir (ne)pavykusias naujumo paieškas labai išsamiai ir tiksliai aprašė šokio istorikas ir kritikas Helmutas Šabasevičius recenzijoje „Pajūrio „Žizel“: ambicijos ir rezultatai“.

 

Tad ką mačiau balandžio 30-osios vakarą Palangos koncertų salėje, kur vyko antroji šokio spektaklio premjera?

 

Vienas iš šio spektaklio privalumų ir neakcentuotų Klaipėdos muzikinio teatro naujovių – XIX a. romantinio baleto muziką gyvai atliekantis orkestras (dirigentas Tomas Ambrozaitis). Malonumas stebėti strykų ir batuto choreografijas bei dirigento ir muzikantų rankų judesius dažnai atitraukdavo akis nuo scenoje vykstančio veiksmo.

 

Išsiliejęs scenos vaizdas

Kai tenka prabilti apie scenoje matytus vaizdinius, įžvalgos tampa nerišlios. Nuo ko pradėti? Veiksmo pradžioje dar bandžiau įžvelgti prasmę dužusių veidrodžių šukėse. Kad tai ne fabriko darbininkų darbo brokas, aišku, bet ką simbolizuoja veidrodiniai varvekliai, sukabinti scenos pakraščiuose, taip ir nepavyko iššifruoti. Sudužusias naivios jaunos merginos svajones? Gyvenimo trapumą?

 

Scenografijoje panaudoti iš mokomųjų teatro studijų atklydę mobilūs kubai, iš kurių susidėlioja vis kitos erdvinės konstrukcijos. Šie kubai pasitarnavo choreografinėms kompozicijoms kurti ir siužetui atskleisti, taip pat tapo spektaklio programėlių akcentu. Jie transformuodavosi į fabriko konvejerius, vaišių stalus, beprotnamio lovas (turinčias savotišką aliuziją į romantiškojo baleto kapus, iš kurių keliasi pažemintos nuotakos-vilisos) ar sieną, už kurios nuo pasaulio atsitvėrė išprotėjusi fabriko darbininkė Žizel.

 

Liukos Songailaitės scenografija bei minimalistiniai baltai pilkų atspalvių kostiumai ne tik neleido apibrėžti spektaklio laiko ir erdvės, bet ir užmaskavo atnaujintame librete turėjusius išryškėti veikėjų socialinius skirtumus. Bespalvės moterys ir vyrai vienodi ir fabrike, ir elitiniame vakarėlyje, ir psichiatrinės ligoninės palatoje. Bendrame spektaklio paveiksle viskas susiliejo į pilką masę. Vos daugiau spalvų atsirado beprotnamio scenoje, kur švysčiojo trijų spalvinių tipų šokėjų plaukai – blondinės, šatenės ir oranžinėmis/kaštoninėmis virtusios brunetės bei visas jas suvaldanti raudona psichiatrinės ligoninės slaugytojo ranka. Vizualiai gražu, bet tuščia. Kaip ir tie antrame veiksme kartkartėmis pabyrantys blizgūs konfeti ir išmėtomos plastikinės taurės.

 

Gal tik epizodiškai šmėstelėję šviesų dailininko Vaclovo Griniaus štrichai suteikdavo sceniniam vaizdui papildomų prasmių ar iliuzijų. Pavyzdžiui, pirmo veiksmo pabaigoje ant išniekintos Žizel kūno sukurta šviesos ir tamsių šešėlių instaliacija sukūrė transcendencijos ir išnykimo efektą (primenantį pasibaigusios televizijos programos transliacijos vaizdą).

 

Skubanti choreografija

Švysčiojimais ir šmėsčiojimais nusakomas sceninis vaizdas greičiausiai buvo suformuotas ir pačios spektaklio choreografijos. Iš esmės negalima nieko prikišti – scenoje atsiskleidžia ir baleto trupės plastiškumas, suskamba ir šiuolaikiniam šokiui būdingi nesinchronizuoti judesiai. Tačiau istorija tik prabėga paskubomis, lieka nepapasakota, nesušokta, nors choreografiją kūrė dviese: buvęs teatro šokėjas Mantas Černeckas, po magistro studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sugrįžęs į Klaipėdą, ir iš įvairių kūrybinių veiklų bei projektų žinomas, bet Klaipėdoje dar naujas veidas – baleto trupės vadovas Donatas Bakėjus.

 

Skubotame judesių ir pantomimos kratinyje sunku suprasti ne tik naujai pasakojamą „Žizel“ siužetą. Be programėlėje perskaityto libreto sunku atskirti veiksmo vietas, istorijas, santykius. Tad įžiūrėti kuriamus vaidmenis tampa misija neįmanoma. Užuomazgų lyg ir būta. Tai Beatos Molytės-Kulikauskienės – atsidavusios motinos, bandančios apsaugoti dukrą nuo nelaimės – plastika ir pantomima. Mildos Meškytės išraiškingai, nors ir gana stereotipiškai atskleistas Batildos charakteris. Gal tas skubėjimas – dėl šokėjų nuovargio ir negebėjimo susikoncentruoti po pirmosios premjeros? Gal ne stiprioji atlikėjų sudėtis tą vakarą šoko pagrindines partijas? Nors šiam pasirodymui suburta trupė pasižymi puikiu pažįstamų ir naujų veidų balansu.

 

Pseudošiuolaikiškumas

Ar nelaiminga fabriko darbininkės ir fabrikanto meilės istorija yra šių dienų aktualija, „čia ir dabar“? Kodėl jaunimas, metęs komunikacijas socialiniuose tinkluose, turėtų traukti žiūrėti naujoviškai papasakotos „Ir turtuoliai verkia“ istorijos, perteikiamos skubančia choreografija ir nespalvotu scenos vaizdu? Ką „šiuolaikiniam“ vaizdui suteikia romantizmo baleto partitūra ir muzikinis skambesys? „Žizel“ šiuo atveju tarnauja kaip atpažįstama etiketė, vardas, kokybės ženklas, o šiuolaikišką požiūrį atspindi spektaklio rinkodaros ir viešųjų ryšių kampanija. Ne pats šokis.

T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.