Pasibaigus festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“, kurį galima vertinti kaip svarbiausią šiuolaikinės Lietuvos choreografijos vitriną, šios kūrybos srities ambicijos nenuslūgo. Gegužės 23-iąją įvyko koncertas, kurį būtų galima pavadinti vakarėliu po „Naujojo Baltijos šokio“. Atšvęsti dar šiltų savo diplomų į Šokio teatrą pakvietė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Modernaus šokio specializacijos moksleiviai, jiems padėjo svečiai: Kauno choreografijos mokyklos ir Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai.
Prieš penkerius metus pradėję mokytis ką tik suformuotoje programoje, pirmieji diplomantai Vytenis Ražanskas, Diana Šenauskaitė ir Monika Vaišnytė koncerte prisiminė savo pirmąjį kūrinį – Linos Puodžiukaitės „La Petite Cascade“ pagal Rene Aubry muziką – ir iš tikro pasirodė subrendę, jaučiantys muziką, savo kūnus ir vienas kitą, judesiais perteikiantys abstrakčiuosius choreografinės kūrybos pradus.
Diplomantai kartu su kitais šiuolaikinio šokio specializacijos mokiniais šoko ir fragmentą iš Birutės Letukaitės „Aseptinės zonos, arba Lietuviškų sutartinių“ – šiuolaikinės lietuviškos choreografijos „aukso fondo“. Tai vienas ryškiausių šios choreografės darbų, sukurtas dar 2003-iaisiais. Racionalios formos, režisūros ir maištingo turinio choreografinis kūrinys pagal itin emocingą Aramo Chačaturiano valsą buvo atliktas su reikiama energija ir ryžtingumu, suteikė šokėjams progą „pabūti“ kūrinyje, skatinančiame judesiu mąstyti apie tai, kas varžo, ir tai, kas išlaisvina.
Koncerte taip pat buvo parodytas spektaklio „Jūra – vandenynas“ (choreografai Jekaterina Deineko ir Donata Krikštanaitė) fragmentas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio specializacijos magistranto Manto Černecko spektaklio „Mobius Day“ ištrauka. Norėtųsi pamatyti visą kūrinį: sudomino santūri, asketiška jo vaizdinė forma, begalybės kilpoje pagal Maxo Richterio muziką besipinantys šokėjų judesiai bei jų grupės, kurios – gal todėl, kad fragmentuotos – stokojo plastiško vientisumo, sklandesnių jausminių ir plastinių jungčių.
Vienas naujausių Letukaitės darbų – „Padaryk iš manęs jungiklį“ – dar sykį priminė MOTUS technologiją, taip pat – stiprų dabartinį „Auros“ kolektyvą, nuolat besikeičiantį, pasipildantį naujais šokėjais (2014 m. „Auksiniu scenos kryžiumi“ už darbą šiame spektaklyje apdovanota Gotautė Kalmatavičiūtė šiuo metu šoka Vokietijoje). Koncerte pasirodę atlikėjai – puikus pavyzdys būsimiesiems profesionalams: tai tikri savo kūno šeimininkai, palaikantys puikią fizinę formą ir mokantys fizinę energiją paversti metafizine – būtent tokie yra „Jungiklio“ solistai Israelis Ismaelis Infante Salazaras, Anna Karen Gonzales, Ema Nedobežkina, Haruka Suzuki.
Kauno choreografijos mokyklos auklėtiniai parodė Laimutės Žiupkienės sukurtą monologą „Už ribų“, jį šoko Kristina Gudzinskaitė, ir Giedrės Kalinauskienės „Vandenį“ – čia buvo ryškesnis konservatyvesnis požiūris į šokį kaip nuosaikių jausminių būsenų išraišką, kurią įprasmino įdomi „Vandens“ vaizdo projekcija.
