7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kūrybiniai bandymai

Sostinės baleto mokyklos mokslo metus baigė koncertais

Helmutas Šabasevičius
Nr. 23 (1084), 2014-06-13
Šokis
„Mano pirmasis pas de deux“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
„Mano pirmasis pas de deux“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje baigiamuosius koncertus surengė Vilniuje veikiančios šokio ugdymo įstaigos – M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius, Eglės Špokaitės baleto mokykla ir Nerijaus Juškos baleto ir šokio mokykla.
Vienintelė Lietuvoje profesionalaus baleto artisto kvalifikaciją suteikia M.K. Čiurlionio menų mokykla, kurioje veikiantis Baleto skyrius jau daugiau nei pusę amžiaus ruošia baleto šokėjus. Gegužės 31 d. įvykusiame koncerte pasirodė ir šiemetiniai diplomantai, ir jaunesniųjų klasių moksleiviai. Šokio teatras su savo techninėmis galimybėmis – puiki vieta atskleisti įgytus gebėjimus ir besiformuojančias ambicijas. Šiais metais diplomantų nedaug – koncerte dalyvavo Arnas Kunavičius ir Karolina Matačinaitė; dar du – Karolis Šemetas ir Jeronimas Krivickas – baigę mokyklą toliau tobulinsis Ženevos šokio centre Šveicarijoje, kur praleido ir šiuos mokslo metus, todėl koncerte nedalyvavo.
Gaila, kad ilgame koncerte nebuvo galimybės diplomantams prisistatyti plačiau – jie pasirodė tik antrosios koncerto dalies pabaigoje. Karolina Matačinaitė (mokytojos Neli Beredina ir Beatričė Tomaševičienė) šoko variaciją iš Ludwigo Minkaus „Don Kichoto“ – ši moksleivė neseniai parengė ir sudėtingą Pachitos partiją to paties pavadinimo baleto divertismente. Ji artistiška, šoka su nuotaika, tačiau judesiai dar turės įgauti daugiau tikslumo ir išraiškingumo. Įdomu būtų buvę pamatyti ją charakteriniame amplua, nes būtent tokia aplinka leido naujai įvertinti Arno Kunavičiaus, šokančio Leonido Massine’o „Faruką“ pagal Manuelo de Fallos muziką, artistines galimybes. Petro Skirmanto auklėtinis jau senokai kreipia dėmesį gera klasikinio šokio technika, pavyzdingais, puikios formos judesiais (jis yra atlikęs nemažai įvairių variacijų, o „Pachitoje“ šoka ir Liusjeną, ir Pas de trois). Šie jo bruožai koncerte liko neatskleisti, tačiau „Farukoje“ (mokytoja – Aušra Bagdzevičienė) išryškėjo šokėjo temperamentas, ekspresija, santūrus artistiškumas.
Ženevos šokio centre mokosi ir dar du Baleto skyriaus moksleiviai, kurie diplomus turėtų gauti kitąmet – tai Eimantė Šeškutė ir Jonas Laucius (mokytojai – Gražina Dautartienė ir Aleksandras Semionovas). Koncerte šokėjai parodė ištrauką iš baleto „Alisa stebuklų šalyje“, kurį pagal Piotro Čaikovskio muziką pastatė choreografas Julienas Bancillonas. Jų pastangos parodyti savo profesinę pažangą buvo akivaizdžios – atkreipė dėmesį aukšti, lengvi Lauciaus šuoliai, gražios formos keleriopi sukiniai (jis taip pat šoko variaciją iš „Gulbių ežero“), Šeškutės judesių muzikalumas ir turiningumas.
Kiti dvyliktokai koncertui paruošė klasikinių baletų variacijų: mokytojų G. Dautartienės ir B. Tomaševičienės auklėtinės Vasara Visockaitė atliko variaciją iš „Don Kichoto“, Audronė Dirsytė – iš „Korsaro“; santūrios klasikinės formos buvo perteiktos gana gerai, tačiau norėjosi daugiau individualumo, mėgavimosi pačiu šokiu; tokių bruožų pakako Evelinos Fokinos variacijai iš Charles’o Gounod operos „Faustas“ paveikslo „Valpurgijos naktis“ – įsiminė ekspresyvūs, lankstūs jos šuoliai, įtikinamas ir gaivališkas Bakchantės įvaizdis.
Ištvermės ir technikos reikalaujančią variaciją iš Ludwigo Minkaus „Bajaderės“ gerai pašoko dešimtokė Julija Šumacherytė (mokytoja Jolanta Vymerytė), nelengvos užduoties – įkūnyti vėlių valdovę Mirtą iš baleto „Žizel“ antrojo veiksmo – ėmėsi vienuoliktokė Ramona Rubytė (ją taip pat moko J. Vymerytė). Jau ankstesniuose koncertuose įsidėmėta dešimtokė Samanta Lachinaitė (mokytoja – B. Tomaševičienė) grakščiai atliko Auroros variaciją iš baleto „Miegančioji gražuolė“ III veiksmo, o P. Skirmanto Amazonę ji įkūnijo pasitelkusi ryžtingus ir raiškius štrichus. Devintokė mokytojos Loretos Noreikienės auklėtinė Dominyka Vosyliūtė šoko nuotaikingai, su įkvėpimu – ji atliko Kitrės variaciją iš „Don Kichoto“ ir kompoziciją „Proveržis“, sukurtą Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės – čia šokėja atrodė natūrali ir pasitikinti savimi.
Šokdama I veiksmo variaciją iš baleto „Žizel“, stilingą ir grakštų romantinį vaizdinį sukūrė Rūta Karvelytė; Fėjos variaciją iš „Miegančiosios gražuolės“ atliko Meda Jankutė (šių šeštokių mokytoja – G. Dautartienė).
Variaciją iš baleto „Silvija“ įveikė A. Semionovo mokinys, devintokas Irmantas Ramanauskas, stiprus, užtikrintas šokėjas pasirodė Tomas Kratovskis (mokytojas – Danielius Kiršys), atlikęs variaciją iš baleto „Venecijos karnavalas“.
Parodyta ir daugiau klasikinių baletų fragmentų: devintokės šoko Brangakmenių sceną iš „Miegančiosios gražuolės“, aštuntokės – Mažųjų gulbių šokį iš „Gulbių ežero“, septintokai Danielius Voinovas, Goda Emilija Mikuckytė ir Gabrielė Ilčiukaitė atliko Vasilijaus Vainoneno pastatytą Piemenukų šokį iš „Spragtuko“.
Kelias kompozicijas jaunesniųjų klasių moksleiviams sukūrė skyriaus pedagogai. Gražu, kad nepamirštas šviesaus atminimo Natalijos Topčevskajos-Šiekštekienės „Mano pirmasis Pas de deux“, kurį atliko aštuntokai (solistai – Justė Petrauskaitė ir Ilja Chudalejev); Deimantė Karpušenkovienė savo auklėtinėms septintokėms pastatė „Serenadą“ pagal Piotro Čaikovskio muziką, „Kopelijos“ valsą šeštokėms sukūrė Rūta Kudžmaitė, o mažiausios koncerto dalyvės penktokės (mokytoja – Henrika Ignatavičienė) žaismingai perteikė išradingą Giedrės Zaščižinskaitės sukurtą „Varliukų fiestą“.
Įkandin Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykdomo šiuolaikinės choreografijos projekto „Kūrybinis impulsas“ skuba ir Baleto skyriaus mokiniai – į koncerto programą įtraukti ir jų kūrybiniai bandymai. Septintokas Edvinas Jakonis (mokytoja – Marija Kiršienė), ambicingai pašokęs Bazilio variaciją iš „Don Kichoto“, sukūrė egzotišką „Šauksmą iš Amazonijos“ ir įsikūnijo į lankstų medžioklį, besidairantį grobio tarp besikeičiančių vaizdo projekcijų. Jo bendraklasė Ugnė Kislauskaitė sukomponavo du epizodus – Hanso Zimmerio „Ant keistų bangų“ (kurį pati ir pašoko, akcentuodama plastiško bangos judesio motyvą), o su kitomis bendramokslėmis atliko „Gėlių dieną“ pagal grupės „Coldplay“ muziką.
Į koncerto programą įsiterpė ir liaudiškos choreografijos klasika – Jono Švedo „Blezdingėlę“, sukurtą Juozo Lingio ir Aldonos Rugytės-Bulotienės, šoko septintos klasės mokinės (mokytoja – Birutė Navickaitė).
* * *
Birželio 1 d. baigiamąjį koncertą surengė Eglės Špokaitės baleto mokykla, gyvuojanti nuo 2009 m. ir kasmet tobulinanti programą, ieškanti įdomių savo puoselėjamos šokio ugdymo sampratos pristatymo būdų. Šiemet Lietuvos nacionaliniame dramos teatre buvo surengta koncertų serija, pristatanti ir studijos, ir mokyklos pasiekimus. Paskutinį koncertą įrėmino mokyklos vadovių – iš pradžių Eglės Špokaitės, o pabaigoje – Kristinos Sliesoraitienės – iš už scenos skambančios mintys, o jungė ekrane rodomi kūrinių pavadinimai, užrašyti vaikiška rašysena, ir įgarsinti vaikų pasisakymai apie jų atliekamus kūrinius ir šokį apskritai. Daugiau vaizdo projekcijomis nebuvo piktnaudžiaujama – vienspalvis fonas leido sutelkti dėmesį į choreografiją, baletiškų siluetų drabužiais aprengtų vaikų šokius.
Mokykla turi savo filialą Kaune – pirmosios parengiamosios klasės mergaitės pašoko Juozo Pakalnio „Polonezą“, kurį pastatė mokytoja Rasa Drazdauskaitė-Birbalienė. Šis ir kiti koncerte rodyti vaikų choreografiniai numeriai, sukurti mokyklos pedagogių Deimantės Karpušenkovienės („Lėlytės“), Eglės Špokaitės („Ispaniškos lėlės“, „Husariukai“, „Mes lyg silfidės“), Indrės Bacevičiūtės („Flamingai“), Aušros Šimkutės („Valsas“) – paprasti, lavinantys vaikų ritmo jausmą, pratinantys prie sceninės erdvės ir šokio kartu su kitais; kolektyvinius ir individualius vaikų įgūdžius gludino pedagogės Kristina Kanišauskaitė, Liudmila Grava, Jolanta Vymerytė.
Nemažas mokyklos ambicijas parodė keletas solo epizodų – pirmiausia Riikkos Ihalainen sukurtas šiuolaikinio šokio etiudas „Kai tiesiog išėjau“, kurį atliko Martyna Meškauskaitė. Jos samprotavimai apie šokį, galintį padėti sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, buvo patvirtinti plastiškais, išjaustais judesiais.
Stropiai savo epizodus atliko Agnė Juškaitė (Jurijaus Smorigino „Padauža“), Gabija Zabarauskaitė („Raudonkepuraitė“), Toma Zelenkovaitė (variacija pagal Leo Delibes’o muziką) bei Gintarė Švedaitė ir Jorigė Vilkaitė (Perlų variacija iš Cesare’s Pugni baleto „Arkliukas kupriukas“). Simpatiška baleto „Silfidė“ parafraze galima vadinti variaciją „Drugelis“, kurią pastatė Eglė Špokaitė, o atliko Ema Sliesoraitytė – kartu tai miniatiūra ir apie trapų paties šokio likimą. Labai maloniai nustebino Milda Luckutė, atlikusi variaciją iš Nikolajaus Čerepnino baleto „Armidės paviljonas“, choreografas Michailas Fokinas. Šokdama su puantais, moksleivė tiksliai perteikė choreografinį tekstą ir sugebėjo jam suteikti savitų intonacijų. Kita staigmena – variacija iš baleto „Tuščias atsargumas“: ją atliko Kotryna Rudych – gyva, artistiška, gerai įveikusi nelengvas šio epizodo, kurį ji taip pat šoko su puantais, technines užduotis. Kitame tos dienos koncerte jaunoji šokėja atliko Jurijaus Smorigino kompoziciją „Aš – gulbė“. Visos trys šokėjos atkreipė jaunųjų baleto šokėjų konkurso „World Ballet Competition Open Sibiu 2014“ vertintojų dėmesį, o sekmadieninis šių mergaičių pasirodymas priminė vadinamąsias „Baby Ballerinas“ – trupės „Ballet Russe de Monte Carlo“ šokėjas dvylikametes Iriną Baronovą ir Tamarą Tumanovą bei keturiolikmetę Tatjaną Riabušinskają. Šias žvaigždutes XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje buvusių Imperatoriškojo rusų baleto žvaigždžių Olgos Preobraženskajos ir Matildos Kšesinskajos studijose Paryžiuje atrado choreografas George’as Balanchine’as.
* * *
Birželio 7 d. mokslo metus baigė Nerijaus Juškos baleto ir šokio mokykla, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pristačiusi spektaklį „Miegančioji gražuolė“. Tai jau antras vaikų galimybėms pritaikytas baleto spektaklis po pernai rodyto „Don Kichoto šalyje“ – pagal žinomų klasikinių kūrinių muziką sukurtuose spektakliuose vaikai šoka greta patyrusių baleto meistrų.
„Miegančiojoje gražuolėje“, kurią režisavo buvusi baleto solistė, o dabar pedagogė Rūta Kudžmaitė, dalyvavo bene geriausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistų pajėgos. Dviejų dalių spektaklyje išsaugotas pasakos siužetas ir sukurta daug masinių šokių, pritaikytų įvairaus amžiaus vaikų galimybėms. Vaikai gausiu dalyvavimu spektakliui suteikė įdomių faktūrų; jų norėjosi dar daugiau– pavyzdžiui, fėjų epizode, Auroros prabudimo ar vestuvių paveiksluose. Atrodo, kad visos mažosios šokėjos pageidavo būti tik fėjų palydovėmis, dvariškėmis, valstietėmis ar brangakmeniais – gaila, kad neatsirado efektingos ir išraiškingos Fėjos Karabos (Andriaus Žužžalkino) svitos.
Iš mokyklos auklėtinių šokių įstrigo Brangakmenių scena, o labiausiai – žavingas Briliantas – Adriana Jakonytė, ji netrukus kartu su baleto artistu Žilvinu Beniuševičiumi taip pat išraiškingai pašoko Raudonkepuraitės ir Vilko epizodą. Visus vaikų šokius, kartais parafrazuodamos klasikinę choreografiją, pastatė pedagogės Rasa Taučiūtė-Idienė, Giedrė Zaščižinskaitė, Inga Kibildienė, Rūta Kudžmaitė, o apie pusantro šimto vaikų sceninį judėjimą reguliavo mokyklos meno vadovė Erika Eismontaitė-Gudonienė.
Aurorą šioje „Miegančiojoje gražuolėje“ šoko LNOBT solistė Kristina Gudžiūnaitė – šiai talentingai šokėjai tai buvo galimybė antrą kartą įsikūnyti į šį vaidmenį. Jos kavalierius Dezirė – Nerijus Juška, kurio aukštų, veržlių šuolių, princiškos šokio manieros žiūrovai akivaizdžiai buvo pasiilgę. Karališką porą vaidino Donatas Bakėjus ir Margarita Verigaitė, fėjas šoko solistės Anastasija Čumakova, Inga Cibulskytė, Grytė Dirmaitė, Julija Turkina ir Greta Gylytė; Alyvų fėja – Olga Konošenko – atkreipė dėmesį šokio stiliumi ir ypač – šilta, jautria vaidyba scenose su mažosiomis mokyklos auklėtinėmis. Batuoto Katino ir Baltosios Katytės duetą su švelniu humoru suvaidino Inga Cibulskytė ir Eligijus Butkus. Mėlynąjį Paukštį šokęs Stanislavas Semianiura stebino aukštų, lengvų šuolių kombinacijomis, išraiškingais rankų-sparnų mostais. Nudžiugino pirmą kartą Princesės Florinos vaidmenį atlikusi Grytė Dirmaitė – jos šokis ne tik techniškas, bet ir prasmingas, muzikalus, ypač jautrūs, iškalbingi rankų judesiai. Choreografiniu požiūriu vykusiai išplėtotą Katalabiuto vaidmenį atliko Voicechas Žuromskas, įsiminęs elegantiškais gestais, minkštais, lengvais šuoliais ir gražiomis pozų linijomis.
* * *
Per savaitę vienas po kito įvykę baleto mokyklų koncertai įtikino dideliu ugdymo pasitelkiant klasikinį šokį populiarumu – belieka viltis, kad iš šių kelių šimtų vaikų atsiras tokių, kurie ateityje nepabūgs pasirinkti šios sunkios, trumpaamžės, bet mėginančios pasiekti idealų judesio grožį profesijos.

 

„Mano pirmasis pas de deux“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
„Mano pirmasis pas de deux“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
Arnas Kunavičius „Farukoje“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
Arnas Kunavičius „Farukoje“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
Evelina Fokina (Bakchantė) „Valpurgijos naktyje“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
Evelina Fokina (Bakchantė) „Valpurgijos naktyje“. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. K. Sereikaitės nuotr.
Kotryna Rudych spektaklyje „Aš – gulbė“. Eglės Špokaitės baleto mokykla. D. Mačikėno nuotr.
Kotryna Rudych spektaklyje „Aš – gulbė“. Eglės Špokaitės baleto mokykla. D. Mačikėno nuotr.
„Mes lyg silfidės“. Eglės Špokaitės baleto mokykla. A. Giedrio nuotr.
„Mes lyg silfidės“. Eglės Špokaitės baleto mokykla. A. Giedrio nuotr.
Olga Konošenko su mažosiomis šokėjomis spektaklyje „Miegančioji gražuolė“. Nerijaus Juškos baleto ir šokio mokykla
Olga Konošenko su mažosiomis šokėjomis spektaklyje „Miegančioji gražuolė“. Nerijaus Juškos baleto ir šokio mokykla