Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ šiemet švenčia 50-metį ir balandžio 24 d. kviečia į jubiliejinį koncertą „Muzika žmogui ir dangui“ Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerte dalyvaus pats ansamblis, vadovaujamas Roberto Beinario, choras „Vilnius“, moksleivių chorai „Viva voce“ bei „Kivi“ ir didžiulis būrys solistų. Jubiliejiniame vakare skambės Marco-Antoine’o Charpentier „Te Deum“, lietuviškų miuziklų „Sidabrinis Ežerinis“, „Dzūkiška sakmė“, operų „Meilės legenda“, „Neringa“ fragmentai – muzika, pabrėžianti dabartinį ansamblio kūrybinį ir stilistinį įvairiapusiškumą. Bus pristatyta naujausia kompaktinė plokštelė ir ansamblio jubiliejui skirta knyga.

Kaip ir kiekvienais metais, „7md“ autorių klausėme, kokie šių metų kino reiškiniai – filmai, serialai, knygos, festivaliai ir t.t. – įsiminė labiausiai ar nebuvo pakankamai aptarti.

Dalia Dėdinskaitė – viena ryškiausių Baltijos šalių smuikininkių, sukaupusi daugybę skirtingų patirčių, dalyvaujanti įvairiose kūrybinėse partnerystėse, rengianti solinius pasirodymus. Tai sudaro unikalią muzikanto esatį, kuria ir įprasminamas autentiškas muzikos skambesys, įkūnijami kompozitorių kūriniai, juos pakviečiant gyventi ir gyvuoti. Regėdami kūrybinės raiškos horizonto platybes ir gelmę, kalbiname Dalią Dėdinskaitę.

Kompozitorės, vokalistės, improvizatorės Jūros Elenos Šedytės vardas dažnai matomas įvairių festivalių programose. Kūrėjos siekis „suprasti, kaip muzika paveikia žmogų“ tampa jos išskirtinumo paraiška.

Paroda yra dalis literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“, kuris pasitiko šūkiu „Miestai, auginantys vaikus ir knygas“ ir lapkričio 18–19 d. praūžė „Menų spaustuvėje“. Jau septinti metai šis vaikams, knygoms, autoriams ir jų visų šiltiems susitikimams, bendrystei skirtas festivalis yra geriausia, kas galėjo nutikti mums visiems, trokštantiems, kad vaizduotė kvėpuotų pilnais, laisvais plaučiais, kad knygos ne tik reikštų susipažinimą su pasauliu, galimybę amortizuoti tamsią, nesuprantamą jo dalį, bet ir paskatintų suprasti kūrybos galias.

Festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ sumanytoja Giedrė Krikščiūnaitė, tiksliau, jos vadovaujama „A-One Films Baltic“, perka filmus, kurie visiškai atitinka primirštą žodžių derinį „kino menas“. Tai filmai, nepriklausantys nuo raudonųjų kilimų spindesio ar masinio lietuviškų garsenybių susižavėjimo klegesio socialiniuose tinkluose. Žiūrėdama į festivalio seansų auditoriją, klausydamasi šiltų filmų pristatymų, prisiminiau studijų metais skaitytą Hermanno Hesse’s romaną „Stiklo karoliukų žaidimas“.

Rugsėjo 5–10 dienomis vyko įvietintos ir socialiai orientuotos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ (meno vadovai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis), kuriame nepatogūs kontekstai, provokuojančios temos ir intriguojantys sąskambiai kvietė atrasti netikėtas Vilniaus miesto erdves. Taip užbaigtas „Vilniui 700“ skirtų programų ciklas. Šių metų festivalio „Muzika erdvėje“ tema „Užribiai“ nagrinėjo Vilniaus visuomenės ir viešojo gyvenimo paribiuose ar už ribų liekančias vietoves, bendruomenes, procesus. Pristatyti vienuolikos menininkų ir kompozitorių iš Lietuvos bei užsienio darbai.

Rugpjūčio 14–23 dienomis jau 23 kartą Druskininkuose vyko tarptautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienų“. Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokykloje netilo muzikos garsai. Kasdien pavakariais miestiečiams, sanatorijų, kurorto svečiams koncertavo įvairaus amžiaus atlikėjai iš Baltijos šalių, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Kazachstano, Ukrainos, Sakartvelo, Izraelio ir kitų valstybių.

Liepos 5 d. įvyko paskutinis šiuolaikinės muzikos festivalio „Muzika Vilniui“ koncertas, kuriame skambėjo vieno žinomiausių pasaulyje kompozitorių amerikiečio Michaelo Gordono kūriniai ir buvo pristatyta pasaulinė premjera, skirta Vilniaus 700-osioms metinėms. Kitą dieną, Lietuvai minint karaliaus Mindaugo karūnavimą, Vilniaus rotušėje buvo galimybė susitikti su pačiu kompozitoriumi, jį kalbino kompozitorė Justina Šikšnelytė.

Šiais metais minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Sukakties proga aptariami to meto Lietuvos politikos, diplomatijos įvykiai, vyksta tam skirti renginiai. Su muzikologe, daktare, profesore Daiva Kšaniene kalbamės apie Klaipėdos krašto muzikos istoriją. Tyrinėjimų, knygų „Muzika Klaipėdos krašte: muzikinis gyvenimas iki 1939“ (1996), „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos bei kultūros veikėjai. XVI a.–XX a. pirmoji pusė“ (2000), „Muzika Mažojoje Lietuvoje: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika (XVI a.–XX a. 4 dešimtmetis)“ (2003) ir kt. autorė, Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos (2004) laureatė ir Gedimino ordino Riterio kryžius (2008) kavalierė dosniai pasidalino savo mintimis.